vinguliúoti, -iúoja, -iãvo. vìnguliuoti, -iuoja, -iavo. viñguliuoti.
1. būti išsidėsčiusiam vingiais: Kelias vinguliavo tarp miškų. Per slėnį vinguliuoja upelis. Per mūsų kaimą Šlavanta vinguliúoja. Vinguliúo [ja] Upė, tai [p] vadinam.
2. kaitaliojant kryptį, vingiuoti, vingiais eiti: Ilgai vinguliavęs tarp vežimų, maršalka pagaliau atsidūrė pačiame aikštės gale. | Linksmai spragsėjo malkos, vinguliavo, raitėsi auksiniai liepsnų liežuvėliai.
3. vizginti, sukioti, maskatuoti: Šuo vìnguliuoja su uodega. Jau tau šuo uodega vìnguliuo [ja]. [Lapė] vinguliuoja uodega, vis į varną žiūri. Tiktai išbudęs žiūria – velnias išsišiepęs priešais su žvake stovia, nuo parilsio lekuoja, uodegą kaip šuo vinguliuoja.
4. ringuoti, vingiuoti (gaidą): Jo nepavadinsite nei tenoru, nei falcetu, kaip nepavadinsite sopranu čiulbančios lakštingalos arba altu vinguliuojančios volungės.
apvinguliúoti. vingiu apeiti, apvingiuoti: Pamiškėje pro kelis karklų krūmus [kiškis] aplink apvinguliavo.
atvinguliúoti. atvingiuoti: Galėjo matyti bent puskilometrį nuo miestelio atvinguliuojančio vieškelio.
nuvinguliúoti. nuvingiuoti, nutęsti (melodiją): Nuvinguliúoja bet kaip jauni, nemoka gaidų.
pavinguliúoti
1. pavizginti: Šunelis pavinguliavo uodega ir nubėgo.
2. pasupti: Pavìnguliuok vaiką, tai neverks.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.