virtinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. virsti 1: Bevirtinėdamas jis du kartu į grabę įsirito. Žmogus nepatvarus, virtinė́jas, reik saugoties.
2. virsti 3: Gaigalas. buvo pilnapadis ir vaikščiojo virtinėdamas lyg antis.
apvirtinė́ti. apvirsti 8: In pabaigos tai ir viena diena metais apvirtinė́ja.
atvirtinė́ti. atvirsti
1. Jau atvirtinė́jam (artėjam prie mirties) .
išvirtinė́ti.
1. išvirsti
2. Dantes išvirtinė́ [jo].
2. išvirsti 14: Lietuviai gudais išvirtinė́j [o] po biškį.
nuvirtinė́ti.
1. nuvirsti
1.
2. nueiti svirduliuojant, krypuojant: Kažkur į pakluonę nuvirtinė́jo.
pavirtinė́ti. pavirsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.