apviržti

.
vir̃žti, -ta, -o.

1. trauktis pluta, kietėti iš paviršiaus, diržti: Sausroje žemė vir̃žta.

2. menkėti; kiausti, neaugti. .
apvir̃žti.

1. apsitraukti pluta, sukietėti iš paviršiaus: Apvir̃žo duona – kaip šikšna pasidarė. Kad virkščios pabergžda, tada ir žirniai nesuverda, esti apvir̃žę. Žirniai apvir̃žę nesuverda, t. y. aptraukinti yra. Apvir̃žę obūliai paliko [konservuoti]. Apvir̃žusi meisa, bet dar žalia (neiškepusi) . Nedėk į karštą [v] andenį, apvir̃š bulbės. Bulbes šiltai pastatei – apvir̃žo, kai išvirs, būs neskanios. Apvir̃žęs ąžuolas daugiau tura juodymės, y [ra] stipresnis.

2. apsileisti.
apvir̃žusiai. Apvir̃žusiai gyvena seniejai žmonys.

3. sumenkti, skursti: Apvir̃žo sėjimai be lytaus. | Kūdikis apvir̃žęs. Viržte apviržęs kūdikis, t. y. apulžęs, nieko nebauga, auga tik į pilvą. Juzis mūso apviržęs.
išvir̃žti.

1. išsigimti, suprastėti: Dabar visi daiktai sumenkėjo ir išviržo. Šiandien jų ainiai išviržo ir begali lyginties nebent su vilku.

2. kilti: Lieknų žvirblis yra išviržęs iš naminio ir dabar skirias nuo jo ir spalva, ir didumu.
pavir̃žti. kiek pamenkėti, padžiūti, nustoti augus. .
suvir̃žti. apsitraukti lyg pluta, sukietėti paviršiui: Epušė nulupta, bet nepjauta, suviržta savė [je],
materiolas stipresnis, nereik mirkyti. Suviržusį medį deda meistras į plėšrias vietas, kad neplyštų veikiai.
užvir̃žti. užskursti, paliegti: Ans užvir̃žęs yr.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vir̃žti, </b>-ta, -o. <br/>1. <span class="explanation">trauktis pluta, kietėti iš paviršiaus, diržti: </span> Sausroje žemė vir̃žta. <br/>2. <span class="explanation">menkėti; kiausti, neaugti. </span>. <br/><b>apvir̃žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsitraukti pluta, sukietėti iš paviršiaus: </span> Apvir̃žo duona – kaip šikšna pasidarė. Kad virkščios pabergžda, tada ir žirniai nesuverda, esti apvir̃žę. Žirniai apvir̃žę nesuverda, t. y. aptraukinti yra. Apvir̃žę obūliai paliko [konservuoti]. Apvir̃žusi meisa, bet dar žalia <span class="explanation"> (neiškepusi) </span>. Nedėk į karštą [v] andenį, apvir̃š bulbės. Bulbes šiltai pastatei – apvir̃žo, kai išvirs, būs neskanios. Apvir̃žęs ąžuolas daugiau tura juodymės, y [ra] stipresnis. <br/>2. <span class="explanation">apsileisti. </span> <br/><b>apvir̃žusiai</b>. Apvir̃žusiai gyvena seniejai žmonys. <br/>3. <span class="explanation">sumenkti, skursti: </span> Apvir̃žo sėjimai be lytaus. | Kūdikis apvir̃žęs. Viržte apviržęs kūdikis, t. y. apulžęs, nieko nebauga, auga tik į pilvą. Juzis mūso apviržęs. <br/><b>išvir̃žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsigimti, suprastėti: </span> Dabar visi daiktai sumenkėjo ir išviržo. Šiandien jų ainiai išviržo ir begali lyginties nebent su vilku. <br/>2. <span class="explanation">kilti: </span> Lieknų žvirblis yra išviržęs iš naminio ir dabar skirias nuo jo ir spalva, ir didumu. <br/><b>pavir̃žti</b>. <span class="explanation">kiek pamenkėti, padžiūti, nustoti augus. </span>. <br/><b>suvir̃žti</b>. <span class="explanation">apsitraukti lyg pluta, sukietėti paviršiui: </span> Epušė nulupta, bet nepjauta, suviržta savė [je], materiolas stipresnis, nereik mirkyti. Suviržusį medį deda meistras į plėšrias vietas, kad neplyštų veikiai. <br/><b>užvir̃žti</b>. <span class="explanation">užskursti, paliegti: </span> Ans užvir̃žęs yr.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.