võbaloti, -oja, -ojo
1. velti burnoje, (lyg be dantų) lėtai kramtyti, čiaumoti, vatuloti: Karvė kažką vobaloja, gal kaulą. Bobutė be dančių, võbaloja võbaloja duoną! Ką čionai võbaloji išsišiepęs, ogi nenori – nevalgyk! Pasičiumpi tenai žiauberę duonos, miežienio ar ragaišio, pats kramtai, vobaloji, vaišiniesi.
2. neaiškiai, lyg su kąsniu kalbėti.
apvõbaloti. vobalojant apkramtyti.
pavõbaloti
1. lėtai kramtant pavalgyti: Kol tu pavõbalosi, aš pasiliuobsiu gyvulius.
2. kiek vobaloti.
suvõbaloti. vobalojant sukramtyti: Suvõbalok pirma tą [kąsnį],
kur burnoj turi, o tada kąsk kitą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.