võginti (-yti), -ina, -ino. vogti 2: Kam võgini daiktą, pas save padėtą, t. y. leidi pavogti.
apvõginti. palaikyti ar apšaukti vagimi: Ji mane apvõgino, kad jos sijoną paėmiau.
pavõginti. pavogti 2: Kam pavõginai noragus, t. y. davei pavogti, kad pats nenukalei nuo žagrės. Ta tau ir arklius pavõginti galėjo! Nieko nedirba, niekur neišvėžlioja – batelius pavõgino! Nesu šimto litų pragėrusi, nė pavõginusi. Ūkanis buvo girtas ir tuos pinigus pavogino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.