apvogti

võgti, vãgia (võgia). sta. -ė.

1. slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks. Gerai vertės, mat võgt drąsus. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų. Kito sodan naktį eina võgtienai. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo) !. Galėjo sukliūt bevogdamì, turmos gaut. Nevõk, nagai nubręs! Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y [ra] vagis. Visi lig laiko vãga. Tura, nereikėtum võgti, o vãga. Vogantìms galo nėra, norai tik didė [ja]. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė [ra]. Kad mieste vãgia, dyvo nėra. Te. įprasta buvo nešt, võgt. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam. Verksi i vogsì [karo, bado metu]. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito. Anas reginčiai võgia. Vãgia per vidurį dienos. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) . Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties. Cėru [i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt. Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis. võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger [a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų. Čia regime, jog negana yra ižganymop V [iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs. | Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga. Akiplėša žvirblis vagia visur. Vogęs – nepralobęs. Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs. Vogdamas nepralobsi. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi. Kas vogs – nepralobs, kas vargs – nepavargs. Bagotam nevogti, senam nemeluoti. Bagotam võgt, o senam meluot. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt. Kas meluoja, tas ir vagia. Jeigu pradė [jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagì, o kur pavõgęs dedi? Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs. Vãgia kap čigonai. Vaga kaip burliokas. Išaušo kap gudu [i] vãgiant. Be žydo ir gudas nevagia. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji. Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga. Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka.
vogtinaĩ. vogtinõs: Vedum vogtinaĩ võgė. Kariūminė nu võgė vogtinaĩ. Piningus negausi, bet ans. tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti. O vieną karvę ta vogtinaĩ pavogė. Uogų prisirinko vogtinaĩ (be leidimo) . Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą. Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs. užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos. Vogdamì numus išsistato, viską. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia. Katalikai dirbo, o jiej. sukė, võgė. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja. I tie stribiteliai ejo võgdamies. Viena nuo kitos vagias. Mūsų žmonės vãgiasi. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai],
nu i võgs. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis].

2. be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagì? Kas gi te võgs nekultus javus?! Ka visi turėjo [audeklų],
kas tę võgs tokį daiktą?! Kad kas nevõgtumb medžių! Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau. Trys štukos stovi tvarte [karvių],
kaip nevõgs šiaudų?! Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm. Caro laikais liūb arklius võgti. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus. Kiaules pradėjo iš fermų võgt. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia. Tuos. tai vãgia, reik po galva pasidėt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę]. Viską vãgia per akis. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino. Tas arklys bus jo vogta ir parduota. O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų. Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot. | Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę. Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo. Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku. Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių. Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė. Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo. Nevok daiktų artimojo. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti. | Šarka vãgė vãgė pautus. Įsisuko šarka viščiukus võgt. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat. Vogdamì neėsk, o padslink [lėkštę arčiau]. Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas. Visi žmonės vogtì: kas žino, kap juos daro. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį. Dreba rankos kap vištas võgus. Vištą gal vogeĩ, kad rankos dreba. Ubago lazdą vãgia. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino. Vogta duona gerklę drasko. Su vogtu negyvensi. Vogta mėsa neina už skūros. Võgtas karštin neina. Neskani duona vogtu peiliu pjauta. Vogtà katė labai gerai peles gaudo. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti. Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį. Adatos nepavogęs, arklio nevogsi. Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka. Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų. Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti. Stasio pašopos [e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito. nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas. ? Vãga riebumus pieninė [je],
nedoros mergos. skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius. Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką. (žmogų) grobti: Žmones vagiąs. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems, … su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (kurie žmones vagia). juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami. Kiti jį. daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo.

3. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų.
vogtinaĩ. Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinaĩ (dažnai lyja) .

4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė [jo] võgt. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris.

5. slapta ką daryti.
vogtinaĩ. Biskį tų grūdų vis tei [p] vogtinaĩ pasiimi. Bobos naktį vogtinaĩ kasė roputes. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinaĩ. Ateik nors vogtinaĩ kada. Vogtinaĩ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai],
i nebėr medžio. Vogtinaĩ vogtinaĩ ir pritaisė mergaitei kraičio. Čia mane vogtinaĩ nupaišė. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius. Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą. | Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų. Vãgias kaip raganos [vištos],
svaido kiaušinius. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis. Po krūmais võgės. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos. Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn.
atlìkti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt.
cibulès (cibuliùs) võgti. Jau munoji mergelka cibules vaga. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus!
apvõgti, àpvagia (àpvogia), àpvogė.

1. slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely. Tujai, vagie, apìvogei mane! Kleboną ir tai à [p] vogė. Išvažiavo Rygon ir te jį apìvogė. Tokiame būrė [je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki apìvogė. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj [o]. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė. Atėjo nakčia in jį vagiai ir apìvogė. Kunigump eisim, apvõgsim. Tas dvaras ir būta apivogta. Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki. Juose. gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių. Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali. Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) . Geras vagis ir velnią apvogs. Didelis vagis mažesnius apvagia. Čigonas apvogs, o žydas apgaus. Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas.
apvogiamai.
apvogtinaĩ. juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai.

2. pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsìvogė – ir išvarėme. Vagiai apsivõgę eima. Kaip čia išeina, apsìvaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa. Atėjo į svečius viešnia ir apsìvogė. Anūkai tąsos apsvõgę. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsìvogė tas perėjūnas. Gal berniokas kur ir apsìvogė, tai negi mano vaikas? Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti. [Šventvagiai yra tie, ] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo. Ko bėgi lyg apsivõgęs. Nesidairyk kaip apsivõgęs. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? Ponu tapęs kaip neapsivogsi?

3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė.
atvõgti, àtvagia (àtvogia), àtvogė.

1. slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų. Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt. slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus. Bernukai àtvogė ją. slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė.

2. pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį. Jis broliu [i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė. Jei da tu veršelį atvogsì, tai jau būsi mūsų vadas. pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa [vo] dukteriai.
dasivõgti, dasìvagia, dasìvogė.

1. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė.

2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo.
įvõgti, į̃vagia, į̃vogė

1. pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai. Kai į̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga.

2. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsìvogė, įdrįso vagys. Įsìvogė valdininkai, kitas turtų galo nežino.

3. slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų. Kaimyno piemenio įsìvogta maltuvėn ir išnešta du sūriai. Tai insìvogė bažnyčion ir liko. Ragana insìvogė pirkion ir palindo po pečium. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali. Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų. įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insìvagia pro mažiausį plyšelį. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis. Liepsna įsivagia giliai. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insìvogė. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsìvagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės. | Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti. Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės.
įsivogtinaĩ. Akys įsivogtinai meilios.
į gálvą įsivõgti kilti. Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga.
į malónę (
lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską.
į šìrdį įsivõgti

1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs.

2. apimti, apnikti. Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas. O paskui širdin įsivagia apmaudas. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu.
išvõgti, ìšvagia (ìšvogia), ìšvogė.

1. neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys. Įlindo da po šviesai ir ìšvogė laikrodį. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) ìšvogė jam tus pinigus. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles. Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų. Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas. išvogė ižg vieno gardo Viešpaties. Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina. pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj [e] išvogė jį mumus bemiegant. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią.

2. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, ìšvogė. Tu muno porą arklelių ìšvogei. Ìšvagia savi arielką veselėj. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau. Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle.

3. vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau. Nu taip jau viską ìšvogtą mes atradom. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską ìšvogė. Sako, vagis, ìšvogei mūso visus avinus. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską. Vieną laukelį avižų ìšvogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė. Mūsų daug arklių tetės išvogė. Žvejai išvogė grapo mišką. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia. Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (pavogt). | Kuosos ìšvagia viščiokus. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt. Dirvoje kai ìšvogta miežiai (neužderėjo) . Bulbos kai ìšvogtos kokios, o visada derėdavo. Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsìvogė. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia. Geriausius išsivõgdavo grūdus.

4. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių. Vagis ìšvogė klėtį. Vagys visus namus ìšvogė. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų. Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogtì. apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti. Eina boba ir ìšvogė vedum. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs.

5. kurį laiką vogti: Šešis metus ìšvogė, i nėko nebuvo.

6. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsìvagia. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą. Nuog anų. paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi?
paišvõgti, paìšvagia, paìšvogė. (viską) išvogti: Man karo metu paìšvogė visas [bites].
nuvõgti, nùvagia, nùvogė.

1. nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs. Ant pievos tiesdavom [audeklus],
žiūrėk, kitą sykį i nùvagia. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia. Tus lenciūgus kai kas nùvogė. Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus. Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau. nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops. Nuo aukšto nuvogti. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė. Pirmutiniai obuoliai nuvogtì, – obuolių nebėra. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia. | Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė. Turiu kriaušę, kas metai man ją nuvagia.

2. pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti. Nuvõgt ką tik daboja. Nuvõgt jie tyko, tinginiai. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų. Jiej ką nùvagia, ką tep paima. | Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino. Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti. Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo. Kas nùsvogė, tus ir bagotas.

3. truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams]. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį. | Jie. i naudingi yra: vabalukų ėda, tei [p] ką, al’ i vyšnių nùvagia. Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) . Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko. Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą. nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga. | Nuog bobos nuvõgs [meistrai],
paims dagiau – apie mašiną nepranti. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu.

4. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį. Nùvogė tėvus vagys. Muni nùvogė dideliai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvogti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>võgti, </b>vãgia (võgia). sta. -ė. <br/>1. <span class="explanation">slapta savintis svetimą turtą: </span> Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks. Gerai vertės, mat võgt drąsus. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų. Kito sodan naktį eina võgtienai. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo. Diegliai man čia võgt <span class="explanation"> (nėra reikalo) !</span>. Galėjo sukliūt bevogdamì, turmos gaut. Nevõk, nagai nubręs! Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y [ra] vagis. Visi lig laiko vãga. Tura, nereikėtum võgti, o vãga. Vogantìms galo nėra, norai tik didė [ja]. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė [ra]. Kad mieste vãgia, dyvo nėra. Te. įprasta buvo nešt, võgt. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam. Verksi i vogsì [karo, bado metu]. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas <span class="explanation"> (badas), </span> tai võgdavo vienas iš po kito. Anas reginčiai võgia. Vãgia per vidurį dienos. Dabarčiuo vãga i nemarkstos <span class="explanation"> (nesigėdi) </span>. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties. Cėru [i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt. Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis. võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger [a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų. Čia regime, jog negana yra ižganymop V [iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs. \| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga. Akiplėša žvirblis vagia visur. Vogęs – nepralobęs. Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs. Vogdamas nepralobsi. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi. Kas vogs – nepralobs, kas vargs – nepavargs. Bagotam nevogti, senam nemeluoti. Bagotam võgt, o senam meluot. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt. Kas meluoja, tas ir vagia. Jeigu pradė [jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagì, o kur pavõgęs dedi? Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs. Vãgia kap čigonai. Vaga kaip burliokas. Išaušo kap gudu [i] vãgiant. Be žydo ir gudas nevagia. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji. Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga. Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka. <br/><b>vogtinaĩ</b></b></b>. vogtinõs: Vedum vogtinaĩ võgė. Kariūminė nu võgė vogtinaĩ. Piningus negausi, bet ans. tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti. O vieną karvę ta vogtinaĩ pavogė. Uogų prisirinko vogtinaĩ <span class="explanation"> (be leidimo) </span>. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą. Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs. <span class="explanation">užsiimti vagystėmis, vagišiauti: </span> Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos. Vogdamì numus išsistato, viską. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia. Katalikai dirbo, o jiej. sukė, võgė. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja. I tie stribiteliai ejo võgdamies. Viena nuo kitos vagias. Mūsų žmonės vãgiasi. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis. <span class="explanation">žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: </span> I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis]. <br/>2. <span class="explanation">be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: </span> Neregėjom, kas ką võgė. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagì? Kas gi te võgs nekultus javus?! Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Kad kas nevõgtumb medžių! Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm. Caro laikais liūb arklius võgti. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus. Kiaules pradėjo iš fermų võgt. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia. Tuos. tai vãgia, reik po galva pasidėt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę]. Viską vãgia per akis. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino. Tas arklys bus jo vogta ir parduota. O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų. Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot. \| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę. Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo. Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku. Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių. Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė. Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo. Nevok daiktų artimojo. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti. \| Šarka vãgė vãgė pautus. Įsisuko šarka viščiukus võgt. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat. Vogdamì neėsk, o padslink [lėkštę arčiau]. Iš ūkės võgė <span class="explanation"> (slapta vedė): </span> ji ūkinykaitė, o jis biednas. Visi žmonės vogtì: kas žino, kap juos daro. Ans gerai šneka, nèvaga <span class="explanation"> (neišleidžia) </span> nė jokio žodžio. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį. Dreba rankos kap vištas võgus. Vištą gal vogeĩ, kad rankos dreba. Ubago lazdą vãgia. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino. Vogta duona gerklę drasko. Su vogtu negyvensi. Vogta mėsa neina už skūros. Võgtas karštin neina. Neskani duona vogtu peiliu pjauta. Vogtà katė labai gerai peles gaudo. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti. Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį. Adatos nepavogęs, arklio nevogsi. Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka. Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų. Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti. Stasio pašopos [e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito. Šienus vãgiasi <span class="explanation"> (vienas iš kito) </span> ir už ganyklas pešasi. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito. <span class="explanation">nusukti (prekiaujant): </span> A vãgia svorį šitas diedas. ? Vãga riebumus pieninė [je], nedoros mergos. <span class="explanation">skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): </span> Vãga senus žmonis su tais naujais piningais. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas. <span class="explanation">juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: </span> Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius. Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką. <span class="explanation"> (žmogų) grobti: </span> Žmones vagiąs. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems, … su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (kurie žmones vagia). <span class="explanation">juokais grobti (jaunąją per vestuves): </span> Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia. <span class="explanation">atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): </span> Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami. Kiti jį. daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo. <span class="explanation">neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: </span> Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo. <br/>3. <span class="explanation">skubotai, prieš lietų vežti (šieną): </span> Šiemet šieną vãgiam. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų. <br/><b>vogtinaĩ</b></b></b>. Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinaĩ <span class="explanation"> (dažnai lyja) </span>. <br/>4. <span class="explanation">mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: </span> Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė [jo] võgt. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris. <br/>5. <span class="explanation">slapta ką daryti. </span> <br/><b>vogtinaĩ</b></b></b>. Biskį tų grūdų vis tei [p] vogtinaĩ pasiimi. Bobos naktį vogtinaĩ kasė roputes. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinaĩ. Ateik nors vogtinaĩ kada. Vogtinaĩ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio. Vogtinaĩ vogtinaĩ ir pritaisė mergaitei kraičio. Čia mane vogtinaĩ nupaišė. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius. Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą. \| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų. Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis. Po krūmais võgės. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos. Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn. <br/><b> atlìkti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti</b> <span class="explanation">neištekėti: </span> Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt. <br/><b>cibulès (cibuliùs) võgti</b>. Jau munoji mergelka cibules vaga. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga. <br/><b>Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus</b> <span class="explanation">blogai elgtis: </span> Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! <br/><b>apvõgti, </b>àpvagia (àpvogia), àpvogė. <br/>1. <span class="explanation">slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: </span> Vagis àpvogė manę kely. Tujai, vagie, apìvogei mane! Kleboną ir tai à [p] vogė. Išvažiavo Rygon ir te jį apìvogė. Tokiame būrė [je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki apìvogė. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj [o]. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė. Atėjo nakčia in jį vagiai ir apìvogė. Kunigump eisim, apvõgsim. Tas dvaras ir būta apivogta. Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki. Juose. gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių. Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali. Dešim metų aš jum àpvogiau <span class="explanation"> (mažiau amžiaus davė) </span>. Geras vagis ir velnią apvogs. Didelis vagis mažesnius apvagia. Čigonas apvogs, o žydas apgaus. Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas. <br/><b>apvogiamai</b>. <br/><b>apvogtinaĩ</b>. <span class="explanation">juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: </span> Par mužiką apvõgs veselnykai. <br/>2. <span class="explanation">pasireikšti vagyste, imti vogti: </span> Apsìvogė – ir išvarėme. Vagiai apsivõgę eima. Kaip čia išeina, apsìvaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa. Atėjo į svečius viešnia ir apsìvogė. Anūkai tąsos apsvõgę. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsìvogė tas perėjūnas. Gal berniokas kur ir apsìvogė, tai negi mano vaikas? Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti. [Šventvagiai yra tie, ] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo. Ko bėgi lyg apsivõgęs. Nesidairyk kaip apsivõgęs. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? Ponu tapęs kaip neapsivogsi? <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek pavogti: </span> Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė. <br/><b>atvõgti, </b>àtvagia (àtvogia), àtvogė. <br/>1. <span class="explanation">slapta atsiimti pavogtą daiktą: </span> Vogtinai atvogiau malkas. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką. Àtvogė dastamentą <span class="explanation"> (testamentą) </span> iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų. Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt. <span class="explanation">slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): </span> Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus. Bernukai àtvogė ją. <span class="explanation">slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: </span> Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė. <br/>2. <span class="explanation">pavogti: </span> </span> Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį. Jis broliu [i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė. Jei da tu veršelį atvogsì, tai jau būsi mūsų vadas. <span class="explanation">pagrobti (žmogų): </span> Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa [vo] dukteriai. <br/><b>dasivõgti, </b>dasìvagia, dasìvogė. <br/>1. <span class="explanation">pasivogti: </span> Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė. <br/>2. <span class="explanation">trūkstamą kiekį pasivogti: </span> Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo. <br/><b>įvõgti, </b>į̃vagia, į̃vogė<br/>1. <span class="explanation">pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: </span> Įvogtos bitės neinase gerai. Kai į̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga. <br/>2. <span class="explanation">imti smarkiai vogti: </span> Šį rudenį labai jau pas mus įsìvogė, įdrįso vagys. Įsìvogė valdininkai, kitas turtų galo nežino. <br/>3. <span class="explanation">slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: </span> Piemuo nori įsivõgti į vidų. Kaimyno piemenio įsìvogta maltuvėn ir išnešta du sūriai. Tai insìvogė bažnyčion ir liko. Ragana insìvogė pirkion ir palindo po pečium. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali. Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų. <span class="explanation">įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: </span> Musios visur insìvagia pro mažiausį plyšelį. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis. Liepsna įsivagia giliai. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insìvogė. <span class="explanation">įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): </span> Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsìvagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės. \| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro. <span class="explanation">netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti</span>. Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės. <br/><b>įsivogtinaĩ</b>. Akys įsivogtinai meilios. <br/><b> į gálvą įsivõgti</b> <span class="explanation">kilti</span>. Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga. <br/><b>į malónę (</b><br/><b>lõską) įsivõgti</b> <span class="explanation">apgaulės būdu įsigyti palankumą: </span> Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską. <br/><b>į šìrdį įsivõgti</b><br/>1. <span class="explanation">apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: </span> Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs. <br/>2. <span class="explanation">apimti, apnikti</span>. Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas. O paskui širdin įsivagia apmaudas. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu. <br/><b>išvõgti, </b>ìšvagia (ìšvogia), ìšvogė. <br/>1. <span class="explanation">neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: </span> Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys. Įlindo da po šviesai ir ìšvogė laikrodį. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau <span class="explanation"> (paskui) </span> ìšvogė jam tus pinigus. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles. Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų. Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas. išvogė ižg vieno gardo Viešpaties. Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina. <span class="explanation">pagrobti iš patalpos (žmogų): </span> Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj [e] išvogė jį mumus bemiegant. <span class="explanation">slapta išsivesti norint tuoktis: </span> Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią. <br/>2. <span class="explanation">pavogti, pasiimti svetimą: </span> Juosui tę ką, sako, ìšvogė. Tu muno porą arklelių ìšvogei. Ìšvagia savi arielką veselėj. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau. Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle. <br/>3. <span class="explanation">vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: </span> Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau. Nu taip jau viską ìšvogtą mes atradom. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską ìšvogė. Sako, vagis, ìšvogei mūso visus avinus. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską. Vieną laukelį avižų ìšvogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė. Mūsų daug arklių tetės išvogė. Žvejai išvogė grapo mišką. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia. Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (pavogt). \| Kuosos ìšvagia viščiokus. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt. Dirvoje kai ìšvogta miežiai <span class="explanation"> (neužderėjo) </span>. Bulbos kai ìšvogtos kokios, o visada derėdavo. Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsìvogė. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia. Geriausius išsivõgdavo grūdus. <br/>4. <span class="explanation">išeikvoti, ištuštinti vagiant: </span> Išvõgti kasą. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių. Vagis ìšvogė klėtį. Vagys visus namus ìšvogė. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų. Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogtì. <span class="explanation">apvogti (viską iš namų išnešant): </span> Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti. Eina boba ir ìšvogė vedum. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką vogti: </span> Šešis metus ìšvogė, i nėko nebuvo. <br/>6. <span class="explanation">slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): </span> Vaikas vis išlekia i išlekia, išsìvagia. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą. Nuog anų. paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų. <span class="explanation">išsisukti (nepasisakius): </span> Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? <br/><b>paišvõgti, </b>paìšvagia, paìšvogė. <span class="explanation"> (viską) išvogti: </span> Man karo metu paìšvogė visas [bites]. <br/><b>nuvõgti, </b>nùvagia, nùvogė. <br/>1. <span class="explanation">nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: </span> Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia. Tus lenciūgus kai kas nùvogė. Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus. Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau. <span class="explanation">nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: </span> Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops. Nuo aukšto nuvogti. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė. Pirmutiniai obuoliai nuvogtì, – obuolių nebėra. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia. \| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė. Turiu kriaušę, kas metai man ją nuvagia. <br/>2. <span class="explanation">pavogti: </span> </span> Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti. Nuvõgt ką tik daboja. Nuvõgt jie tyko, tinginiai. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų. Jiej ką nùvagia, ką tep paima. \| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino. Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti. Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo. Kas nùsvogė, tus ir bagotas. <br/>3. <span class="explanation">truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: </span> Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams]. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį. \| Jie. i naudingi yra: vabalukų ėda, tei [p] ką, al’ i vyšnių nùvagia. Nùvagiu pieno nuo teliuko <span class="explanation"> (melžiu žindamą karvę) </span>. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko. Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą. <span class="explanation">nusukti: </span> Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga. \| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti. <span class="explanation">tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: </span> Vaikas linkęs nuvõgt. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai apvogti (žmogų): </span> Vagis nùvogė jį. Nùvogė tėvus vagys. Muni nùvogė dideliai.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apvogti

#