apvokietėti

vokietė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. virsti vokiečiu: Paskutiniais laikais [Klaipėdos krašto] kuršiai smarkiai vokietėjo.

2. darytis vokiškam, įgauti vokišką formą ar pobūdį.

3. darytis provokiškos orientacijos.
apvokietė́ti. kiek suvokietėti: Lietuvių chorą vertino net ir vokiečiai bei apvokietėję lietuviai. Petersenas – pilna Peterso priešingybė, kilęs iš Danijos pasienio, faktinai – apvokietėjęs danas.
išvokietė́ti. suvokietėti.
suvokietė́ti.

1. pavirsti vokiečiu: Jau trys šimtai metų kaip notangėnai suvokietėjo, bet jų žemės vardas išliko gyvas iki pat mūsų dienų. Vokiečių pavergti prūsai suvokietėjo, jų kalba išnyko. Vienur kitur Rytprūsiuose salelėmis iki pat mūsų laikų išlikę nesuvokietėję lietuviai, baigiantis II Pasauliniam karui daugumas pasitraukė į Vakarus. Vokietijo [je] dirbdavo ilgus metus ir paskui suvokietė́davo.

2. pasidaryti vokiškam, įgauti vokišką formą ar pobūdį.

3. tapti provokiškos orientacijos: Iš pradžių jis buvo tiek suvokietėjęs, kad ir kalbėti lietuviškai nenorėjęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvokieteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv