apvokti

.
vókti, -ia, -ė. võkti

1. derlių (javus, šieną, daržus) imti, valyti, doroti, rinkti: Aš vókiu laukus. Vasarojo tebvókamas laikas buvo, kad prasidėjo karas. Bengant laukus vókti, pradėjo lyti. Reik šieną vókti – nebėra sylos. Javus nū lauko voka ir kula. Daržus (javus) vokti.

2. valyti, kuopti: Vóku purvus. Aš vókiu laukus, šulinį, vėmalus, medį nuo kerpių, savo avį nuo lauko. Jei bent bamba nenuritės iš sušalimo šulinę vókant. Balgardų dvare keli darbininkai šulinį bečystydami po viens kito galą gavo… Taigi reikia apsisaugoti ir šulinius vokiant. Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybę savo krašte, upes tiesino ir vokė. Ežis padeda jam. pievas ir gires vokti nu gyvačių ir kitų bjaurybių. [V] óktas, valytas. Ans vókas. valant šalinti: Upės ir upeliai parkaršusiais medžiais užvirtę, kurius pavasario ar rudenies tvanai tevokė.

3. taisyti, doroti, ruošti: Ejau žuvį vókti. Vókė grybus ir įdėjo vieną musmirį apsirikusi. Grybus, žuvis vókia. Pana eina stalo vokti, žiūri – ant stalo nieko nebėra, viską suvalgė.

4. rūpintis namų tvarka, reikalais, tvarkyti. . Jis apyvoką vókiasi.

5. rasti, rinkti: Pradeda jau milicija po biškį jau anus vókti, atranda prigėrusį, veža. Kad nė trupučių, kurie nevokiami ir nevalomi gaišo už nieką nepagręžė ant naudos elgetos, o ant pelno savo. Kiti jau vókas iš Klykolių numie. Išalksta, visi vókas pri slenksnio – palesink, pašerk.

6. ieškoti.

7. valytis. Karvė vókės labai sunkiai.

8. šalintis, nešdintis (lauk): Tik veikiai vókis laukan, kad tavo čia nė dvasios nebūtų! Vókis lauk – ale greitybėse, kad tavo nei smarvės čia neliktų!
apvókti.

1. sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti. . Apsivókę pasilsėsma, ir atlaidai būs, eisma į Kuršėnus.

2. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti: Apvók visus pašalius rūmo, aslos – bus svečiai, t. y. apgerbk, apvalyk, apčystyk. Atsikeli ir tujau apvók kambarius. Visų pirma virtuvę apvókti reik. Jis dar neturėjo tarnaitės, tai nebuvo nei kas apvokia. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišokti. Eikiat ir apvokiat, kaip žinot. Kas verkiantį kūdikėlį mandagiai apvoks? Jie nuėjo ir apvokė grabą sargais. | Ižg skrynios išėmęs rūbą rūpintumbės, kaip jį gražiai apvoktumbei ir autuvą sau nupirktumbei. Ir todrinag juos patis V [iešpats] Dievas apvókia, kaip būtų peiliu arba pjautuvu kokiuo prabangus atkirsdamas. Ižrauja ižg jų šaknis piktųjų geidulių ir panorėjimų nusidėjimump ir apvókia juos nuog nuodžių. Reik trobą apsivókti, svečių būs. Viską apsivóksi i šoksi. Jūs, motriškosios, apsivókiat ben vieną kartą, o par daug apsišnerkštėt. Atvažiavo svečių, o neėsam nė kiek apsivókę. Kviesdami svečius, žmonės paprastai apsivokia prieš tai: švariai nusišluoja kiemą, apsiruošia namus. Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės.
atvókti. nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti: Atvók tas nūlubas. Pavalgęs vėl išejęs laukan. Įeita – stalas atvoktas. Apsivelsi tais šiaudais, paskuo pasiusi beatsivóksi. Reik atsivókti: ryt rugius pradėsiam vežti. Po večerės išejęs laukan – stalas ir atsivokė. Ar bengsi kumet tus virbus kapot, atsivók bent nu tako!
įsivókti; . įlįsti, įsibrauti, įsikraustyti. .
išvókti.

1. derlių nuimti: Šienuojas vyrai, kol išvóka pievas. Išvókti pievas.

2. išvalyti, iškuopti: Trys šėpeliai dar nebuvo išvokti. Išvók šulinį, prūdą, stubą. Priderkei aslą, o neišvókei, t. y. neišrinkai daiktus sumėčiotus. Išvóksam prūdą – pagirdysam karves. Su žagre tarplysius išvokti. Išvók arklių pravarines. Po tam reiks šulinį šokti ir aną čystai išvókti. Tad gerus grūdus dar kartą čystyja. Teip liuobėjo grūdus gans gerai išvokti. Paprastai tiek reik teatdengti šaknių, kiek par dieną gal nupjaustyti ir išvokti. Paskui [tabokų] sėklas reik išvokti ir maišeliūse sausoje vietoje padėti. Arklių kūtę reikė kasdien išvokti. Pašluotumbei juos ir, ko nereikia būtų, ižvóktumbei. Gali visą tvorą suardyt, visas kliūtis išvokt ir patrumpint tolumą kelio. Kaip iš savo kalbos išvokime svetimąsias šiukšles, taip pat turėsime apsišvarinti ir pavardes. Mes jau ir daržines išsivókėm. Žemė gerai išsikartos ir nu žolių išsivoks.

3. pašalinti, patuštinti: Vieną kertę jau išvókiau. Išvókiau jau kamarą, galės pilti bulves. Mun reikia tą dėžę išvókti ir išnešti. Išsivók laukan iš šventos vietos! Išsivókiat, jei ne, išsvaidysu! Noriu, kad jūs iš pragaro išsivoktumėt.
nuvókti. nuvõkti, -ia, nùvokė

1. nuimti derlių, nuvalyti: Varstas, daržai jo dar nenuvókti, t. y. nenuvalyti. Visas vasarojus nùvoktas, tušti laukai. Nelyna, gal kaip norintais nuvóks laukus. Nebnūvóka laukų, nebė [ra] darbininkų. Kaip laukus nuvóks, bendrai [gyvolius] ganys. Šienus nuvokėm. Žemės šventė šventinama buvo varstą nuvokus. Nuvokusys pūrus ar miežius, paskuo tose naujose dirvose rugius sė [ja]. Rugius ar kviečius nuvokus nuo dirvos, seradėlė greitai atsigauna. Švęsit … šventę suvokimo pabangoje meto, kada tavo darbą būsi nuvokęs nuog lauko.

2. nuvalyti, nušluostyti, nurinkti: Stiebą nuo kerpių nuvok. Paskuo nors kad i benorėtumi [valgyti] – nuvoktì stalai, kas tau beduos. Visi pavalgo pietus, mergos stalą nuvóks. Vaiką nuvókti. Gruntą augynojui reik gerai pirm žiemos išgyventi, o akminis ir žoles nuvokti. Prekyboje visados yra nuvokta sėkla, be kiautų. V [iešpats] Jėzus ištiesimu rankų savų ant kryžiaus turėjo nuvókti visas nuodėmes mūsų. Nusivók nosį, kad smurglys varva. Aš turu veršį išvesti, stalo nenusivókiau. | Par vasarą bitės pačios nusivoka, bet žiemą to daryti negal.

3. apsivalyti. Gerbte nusigerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivókė, apsičystijo. Turi veizėti, ka gerai nusivõktum karvė – gali visai anos netekti. Karvė nenusivókė, ir išejo viduriai. Karvė teip greit nusivókė.
pavókti.

1. pavalyti, apvalyti, patvarkyti: Da stalas nepavóktas yr. Pavók gražiai kningeles, aš atnèšu ką užkąsti. Taip pat varnai, šarkos ne vien pavok [a] maitas, bet reišk [a] žmoguo vilką artinantis. Pirštinės padėtos ūkininko, pavóktos, sulopytos.

2. patraukti: Mergelė už lenciūgo laikė, traukė į šalį, tai šiaip taip pavókė [karvę] nu munęs į šalį.
parvókti

1. parkraustyti, pargabenti: Buvau nuejęs žiūrėti, ten buvo parvókę į Klaipėdą.

2. pareiti, parsirasti: Parsivókė naktį, vos kojėse stovėjo. Ar beparsivóks kumet šmugelnykai iš Liepojos?
pérvokti.

1. nuvalyti derlių: Kol nuvokiau, lig šiol párvokiau laukus.

2. suieškoti, surasti: Tą daktarą kol párvokė, i numirė žmogus.
pravókti.

1. bent kiek nuimti, nudoroti: Pravókiau biškį pievų ir užleidau gyvolius ant prapjautos vietos.

2. pravalyti, apvalyti, apšvarinti: Utėles pravokti. Džiaugės jis savo trobas pravokęs. Bet tas žemei ir medžiams daug valy [ja],
jei lig žiemos nu žolių prasivoks.
suvókti.

1. nuimti derlių, suvalyti javus: Suvalyti, suvokti. Javus suvokiu. Vasarojį suvokiau, t. y. suvaliau, suvežiau. Papilkėjęs šiaudas, jau i sužaliuos nesuvoktì. Negal nė šieno suvókti, lyna kaip pasiutęs. Ale y [ra] tokių, galėjo suvókti ir nevókė, i supuvo [šienas]. Suvóks, kaip [bus] graži. Tada aš jūsų žemei duosiu lytaus savo čėsu, ankstybo lytaus ir vėlybo lytaus, idant suvoktumbei tavo javus. Ir šventė suvokimo gale metų, kada savo darbą būsi suvokęs iš lauko. Jeib ing Dievo kluoną būtumbim suvokti. Par tą rudenį ir išsikulsias, i susivóksias.

2. surasti, suieškoti, aptikti: Led suvokiau savo raktelį, t. y. suradau. Suvóks žydą, kad ir toli, t. y. atras. Aš kelią lengvai vėl suvoksiu. Tamsė [je] nesuvóksi kepurės, t. y. nerasi. Girtas nebsuvókia namų, t. y. nebatsenka. Pats pametei, pats i suvók. Seniai bebuvau, nebsuvóku kelio. Aš čia viena negalėčiu važiuoti, nesuvõkčiu kelio. Staselė delto suvokė, nepaklydo. Nebgali suvõkti, jau miežiai dideli, suaugę, tai tik pagal akmenį suradau kapą. Pirmą kartą nesuvóku, kur įeiti. Priejo naktis, o negaunu nakvynės, o pareiti numie negaliu besuvokti – ir pargulėjau palaužiais. Kame suvóksi, kame anie y [ra]. Suvókiau kumelius pas Rietavą. Suvóka zuikis obelalę i griauža. Karalaitė išleido pasiuntinius į visas žemes, kad suvóktų tą, kurs ant kalno antjojo. Pasiėmęs mietą tol talžė, pakol kiaulė suvókė tą skylę toros, par kurią buvo įlindusi. Jule, siųsta jei nešoksi, spėriai durų nesuvoksi. Kur aš suvóksiu savo motynėlę? Raštininkas vos besuvokė duris iš džiaugsmo. Zolys, suvokęs Marcelę, įsivedė į vidų. Važiuosit vieškeliu; per mišką arčiau, bet nesuvoksite. Kur tasai nor eiti, kad nesuvoktumėm. Kame tavi. alga suvóka, ar atsiunta? Siūlas kamūlį suvóka. Ko reik, pats susivók, o nelauk, kol kitas už tave ieškos. Susivóki keliūs [e],
ka i tolimas esi.

3. surinkti į vieną vietą, pasiimti: Ale nu aš anas. atgaliau suvókiau i tą šėpelę. Bei nū nusiųsk ir suvok tavo bandą, ir vis, ką ant lauko turi. Todėlei sukuopkit vyną ir figus, ir aliejų ir suvokit tatai jūsų induosna. Eš kluonus (aruodus) savo išardęs didesnius budavosiu ir tę suvoksiu, kas man auga. Ir jis suvokė visus savo vežimus. Dievas jį suvókė savęsp. Kad Dievas mane geriaus suvoktų! Ji. tą naktį jo. nesuvokė. Jeruzale, … kiek kartų eš norėjau tavo vaikus suvokti, kaip višta savo vaikelius suvok po sparnu, bet jūs nenorėjot. Jis, kaip moteriškė grašį pametusi, mus ieško norėdams mus vėl suvokti. O vienok sugrįšk manęsp, – bylo Viešpatis, – ir aš tave suvóksiu. | Ir tapo suvoktas (palaidotas) savo žmoniump, senas ir gyventi nugrisęs. Taip tokioj vietoj susivokia tūli lietuvių tautos vaikai. | Iš mūsų ašarų sėklos tūls vaisius susivokęs.

4. pareiti, sugrįžti, parsirasti, parvykti: Susivokti į Klaipėdą. Taip šišion vėl ir susivokėva. Šiaip ne teip susivókiau [į namus]. Išsivilko vakar – šiandien tik susivókė. Baikos, neprapuls toks vaikis, susivóks. Špokai išlėkę besusivóks rugius sėjant. Ryte anksti vaikelis su vežimuku pas tėvą susivokęs vislab papasakojo. Katriuke, juk mudu bulves virėva; suvalgykiva keletą, kol motulė susivoks. Rytą išeina, vakarą susivóka. Kad vakaras yra, tura kožnas susivókti į savo namus, o nesivalkioti patvoriais pakiemiais. Taip vėlai išvažiavo, kada susivóks? A jau susivókei? Lig juodo vakaro pagriso i laukti. Kaip saulelė nusileis, visi susivóks. Gerai, ka vaikai susivóka i padeda, ką senas darytumi. Jau priš aušrą besusivókė. Mes susivóksam, kaimynų mergelkos ateis pas mumis. Vedė [ja] s susivókęs jau. Visi susivókėm, visi gyventi būtumiam krūvelė [je]. Nėku trukus susivokėm po mūšio, kur gyviejai. Ir tėtušis iš turgaus susivókė. O tėvas tarė: – Nu garbė Dievui, kad susivokei, nu motina jau ir akių pritrūko beverkdama. Pirm trumpo jis dabar sveikas linksmas čionai susivokė! Tenueit (tesusivok) Aaronas savo žmoniump. Aš jau būsu kapuose veik ir tu ten susivoksi. Mūsų darbas nebus be pelno, pinigai turės susivokti kada norint. Žalis pri sieto susivóks. Pri vakarynės ir jis susivoka kaip degloji kiaulė.

5. susiruošti: Jau buvo dešimta stojusi, kad besusivókė. Jau viską susivókęs, visus savo ryšelius surišęs.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vókti, </b>-ia, -ė. võkti<br/>1. <span class="explanation">derlių (javus, šieną, daržus) imti, valyti, doroti, rinkti: </span> Aš vókiu laukus. Vasarojo tebvókamas laikas buvo, kad prasidėjo karas. Bengant laukus vókti, pradėjo lyti. Reik šieną vókti – nebėra sylos. Javus nū lauko voka ir kula. Daržus (javus) vokti. <br/>2. <span class="explanation">valyti, kuopti: </span> Vóku purvus. Aš vókiu laukus, šulinį, vėmalus, medį nuo kerpių, savo avį nuo lauko. Jei bent bamba nenuritės iš sušalimo šulinę vókant. Balgardų dvare keli darbininkai šulinį bečystydami po viens kito galą gavo… Taigi reikia apsisaugoti ir šulinius vokiant. Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybę savo krašte, upes tiesino ir vokė. Ežis padeda jam. pievas ir gires vokti nu gyvačių ir kitų bjaurybių. [V] óktas, valytas. Ans vókas. <span class="explanation">valant šalinti: </span> Upės ir upeliai parkaršusiais medžiais užvirtę, kurius pavasario ar rudenies tvanai tevokė. <br/>3. <span class="explanation">taisyti, doroti, ruošti: </span> Ejau žuvį vókti. Vókė grybus ir įdėjo vieną musmirį apsirikusi. Grybus, žuvis vókia. Pana eina stalo vokti, žiūri – ant stalo nieko nebėra, viską suvalgė. <br/>4. <span class="explanation">rūpintis namų tvarka, reikalais, tvarkyti. </span>. Jis apyvoką vókiasi. <br/>5. <span class="explanation">rasti, rinkti: </span> Pradeda jau milicija po biškį jau anus vókti, atranda prigėrusį, veža. Kad nė trupučių, kurie nevokiami ir nevalomi gaišo už nieką nepagręžė ant naudos elgetos, o ant pelno savo. Kiti jau vókas iš Klykolių numie. Išalksta, visi vókas pri slenksnio – palesink, pašerk. <br/>6. <span class="explanation">ieškoti. </span> <br/>7. <span class="explanation">valytis</span>. Karvė vókės labai sunkiai. <br/>8. <span class="explanation">šalintis, nešdintis (lauk): </span> Tik veikiai vókis laukan, kad tavo čia nė dvasios nebūtų! Vókis lauk – ale greitybėse, kad tavo nei smarvės čia neliktų! <br/><b>apvókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti. </span>. Apsivókę pasilsėsma, ir atlaidai būs, eisma į Kuršėnus. <br/>2. <span class="explanation">apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti: </span> Apvók visus pašalius rūmo, aslos – bus svečiai, t. y. apgerbk, apvalyk, apčystyk. Atsikeli ir tujau apvók kambarius. Visų pirma virtuvę apvókti reik. Jis dar neturėjo tarnaitės, tai nebuvo nei kas apvokia. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišokti. Eikiat ir apvokiat, kaip žinot. Kas verkiantį kūdikėlį mandagiai apvoks? Jie nuėjo ir apvokė grabą sargais. | Ižg skrynios išėmęs rūbą rūpintumbės, kaip jį gražiai apvoktumbei ir autuvą sau nupirktumbei. Ir todrinag juos patis V [iešpats] Dievas apvókia, kaip būtų peiliu arba pjautuvu kokiuo prabangus atkirsdamas. Ižrauja ižg jų šaknis piktųjų geidulių ir panorėjimų nusidėjimump ir apvókia juos nuog nuodžių. Reik trobą apsivókti, svečių būs. Viską apsivóksi i šoksi. Jūs, motriškosios, apsivókiat ben vieną kartą, o par daug apsišnerkštėt. Atvažiavo svečių, o neėsam nė kiek apsivókę. Kviesdami svečius, žmonės paprastai apsivokia prieš tai: švariai nusišluoja kiemą, apsiruošia namus. Apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės. <br/><b>atvókti</b>. <span class="explanation">nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti: </span> Atvók tas nūlubas. Pavalgęs vėl išejęs laukan. Įeita – stalas atvoktas. Apsivelsi tais šiaudais, paskuo pasiusi beatsivóksi. Reik atsivókti: ryt rugius pradėsiam vežti. Po večerės išejęs laukan – stalas ir atsivokė. Ar bengsi kumet tus virbus kapot, atsivók bent nu tako! <br/><b>įsivókti; </b>. <span class="explanation">įlįsti, įsibrauti, įsikraustyti. </span>. <br/><b>išvókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">derlių nuimti: </span> Šienuojas vyrai, kol išvóka pievas. Išvókti pievas. <br/>2. <span class="explanation">išvalyti, iškuopti: </span> Trys šėpeliai dar nebuvo išvokti. Išvók šulinį, prūdą, stubą. Priderkei aslą, o neišvókei, t. y. neišrinkai daiktus sumėčiotus. Išvóksam prūdą – pagirdysam karves. Su žagre tarplysius išvokti. Išvók arklių pravarines. Po tam reiks šulinį šokti ir aną čystai išvókti. Tad gerus grūdus dar kartą čystyja. Teip liuobėjo grūdus gans gerai išvokti. Paprastai tiek reik teatdengti šaknių, kiek par dieną gal nupjaustyti ir išvokti. Paskui [tabokų] sėklas reik išvokti ir maišeliūse sausoje vietoje padėti. Arklių kūtę reikė kasdien išvokti. Pašluotumbei juos ir, ko nereikia būtų, ižvóktumbei. Gali visą tvorą suardyt, visas kliūtis išvokt ir patrumpint tolumą kelio. Kaip iš savo kalbos išvokime svetimąsias šiukšles, taip pat turėsime apsišvarinti ir pavardes. Mes jau ir daržines išsivókėm. Žemė gerai išsikartos ir nu žolių išsivoks. <br/>3. <span class="explanation">pašalinti, patuštinti: </span> Vieną kertę jau išvókiau. Išvókiau jau kamarą, galės pilti bulves. Mun reikia tą dėžę išvókti ir išnešti. Išsivók laukan iš šventos vietos! Išsivókiat, jei ne, išsvaidysu! Noriu, kad jūs iš pragaro išsivoktumėt. <br/><b>nuvókti</b>. nuvõkti, -ia, nùvokė<br/>1. <span class="explanation">nuimti derlių, nuvalyti: </span> Varstas, daržai jo dar nenuvókti, t. y. nenuvalyti. Visas vasarojus nùvoktas, tušti laukai. Nelyna, gal kaip norintais nuvóks laukus. Nebnūvóka laukų, nebė [ra] darbininkų. Kaip laukus nuvóks, bendrai [gyvolius] ganys. Šienus nuvokėm. Žemės šventė šventinama buvo varstą nuvokus. Nuvokusys pūrus ar miežius, paskuo tose naujose dirvose rugius sė [ja]. Rugius ar kviečius nuvokus nuo dirvos, seradėlė greitai atsigauna. Švęsit … šventę suvokimo pabangoje meto, kada tavo darbą būsi nuvokęs nuog lauko. <br/>2. <span class="explanation">nuvalyti, nušluostyti, nurinkti: </span> Stiebą nuo kerpių nuvok. Paskuo nors kad i benorėtumi [valgyti] – nuvoktì stalai, kas tau beduos. Visi pavalgo pietus, mergos stalą nuvóks. Vaiką nuvókti. Gruntą augynojui reik gerai pirm žiemos išgyventi, o akminis ir žoles nuvokti. Prekyboje visados yra nuvokta sėkla, be kiautų. V [iešpats] Jėzus ištiesimu rankų savų ant kryžiaus turėjo nuvókti visas nuodėmes mūsų. Nusivók nosį, kad smurglys varva. Aš turu veršį išvesti, stalo nenusivókiau. | Par vasarą bitės pačios nusivoka, bet žiemą to daryti negal. <br/>3. <span class="explanation">apsivalyti</span>. Gerbte nusigerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivókė, apsičystijo. Turi veizėti, ka gerai nusivõktum karvė – gali visai anos netekti. Karvė nenusivókė, ir išejo viduriai. Karvė teip greit nusivókė. <br/><b>pavókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pavalyti, apvalyti, patvarkyti: </span> Da stalas nepavóktas yr. Pavók gražiai kningeles, aš atnèšu ką užkąsti. Taip pat varnai, šarkos ne vien pavok [a] maitas, bet reišk [a] žmoguo vilką artinantis. Pirštinės padėtos ūkininko, pavóktos, sulopytos. <br/>2. <span class="explanation">patraukti: </span> Mergelė už lenciūgo laikė, traukė į šalį, tai šiaip taip pavókė [karvę] nu munęs į šalį. <br/><b>parvókti</b><br/>1. <span class="explanation">parkraustyti, pargabenti: </span> Buvau nuejęs žiūrėti, ten buvo parvókę į Klaipėdą. <br/>2. <span class="explanation">pareiti, parsirasti: </span> Parsivókė naktį, vos kojėse stovėjo. Ar beparsivóks kumet šmugelnykai iš Liepojos? <br/><b>pérvokti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvalyti derlių: </span> Kol nuvokiau, lig šiol párvokiau laukus. <br/>2. <span class="explanation">suieškoti, surasti: </span> Tą daktarą kol párvokė, i numirė žmogus. <br/><b>pravókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bent kiek nuimti, nudoroti: </span> Pravókiau biškį pievų ir užleidau gyvolius ant prapjautos vietos. <br/>2. <span class="explanation">pravalyti, apvalyti, apšvarinti: </span> Utėles pravokti. Džiaugės jis savo trobas pravokęs. Bet tas žemei ir medžiams daug valy [ja], jei lig žiemos nu žolių prasivoks. <br/><b>suvókti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuimti derlių, suvalyti javus: </span> Suvalyti, suvokti. Javus suvokiu. Vasarojį suvokiau, t. y. suvaliau, suvežiau. Papilkėjęs šiaudas, jau i sužaliuos nesuvoktì. Negal nė šieno suvókti, lyna kaip pasiutęs. Ale y [ra] tokių, galėjo suvókti ir nevókė, i supuvo [šienas]. Suvóks, kaip [bus] graži. Tada aš jūsų žemei duosiu lytaus savo čėsu, ankstybo lytaus ir vėlybo lytaus, idant suvoktumbei tavo javus. Ir šventė suvokimo gale metų, kada savo darbą būsi suvokęs iš lauko. Jeib ing Dievo kluoną būtumbim suvokti. Par tą rudenį ir išsikulsias, i susivóksias. <br/>2. <span class="explanation">surasti, suieškoti, aptikti: </span> Led suvokiau savo raktelį, t. y. suradau. Suvóks žydą, kad ir toli, t. y. atras. Aš kelią lengvai vėl suvoksiu. Tamsė [je] nesuvóksi kepurės, t. y. nerasi. Girtas nebsuvókia namų, t. y. nebatsenka. Pats pametei, pats i suvók. Seniai bebuvau, nebsuvóku kelio. Aš čia viena negalėčiu važiuoti, nesuvõkčiu kelio. Staselė delto suvokė, nepaklydo. Nebgali suvõkti, jau miežiai dideli, suaugę, tai tik pagal akmenį suradau kapą. Pirmą kartą nesuvóku, kur įeiti. Priejo naktis, o negaunu nakvynės, o pareiti numie negaliu besuvokti – ir pargulėjau palaužiais. Kame suvóksi, kame anie y [ra]. Suvókiau kumelius pas Rietavą. Suvóka zuikis obelalę i griauža. Karalaitė išleido pasiuntinius į visas žemes, kad suvóktų tą, kurs ant kalno antjojo. Pasiėmęs mietą tol talžė, pakol kiaulė suvókė tą skylę toros, par kurią buvo įlindusi. Jule, siųsta jei nešoksi, spėriai durų nesuvoksi. Kur aš suvóksiu savo motynėlę? Raštininkas vos besuvokė duris iš džiaugsmo. Zolys, suvokęs Marcelę, įsivedė į vidų. Važiuosit vieškeliu; per mišką arčiau, bet nesuvoksite. Kur tasai nor eiti, kad nesuvoktumėm. Kame tavi. alga suvóka, ar atsiunta? Siūlas kamūlį suvóka. Ko reik, pats susivók, o nelauk, kol kitas už tave ieškos. Susivóki keliūs [e], ka i tolimas esi. <br/>3. <span class="explanation">surinkti į vieną vietą, pasiimti: </span> Ale nu aš anas. atgaliau suvókiau i tą šėpelę. Bei nū nusiųsk ir suvok tavo bandą, ir vis, ką ant lauko turi. Todėlei sukuopkit vyną ir figus, ir aliejų ir suvokit tatai jūsų induosna. Eš kluonus (aruodus) savo išardęs didesnius budavosiu ir tę suvoksiu, kas man auga. Ir jis suvokė visus savo vežimus. Dievas jį suvókė savęsp. Kad Dievas mane geriaus suvoktų! Ji. tą naktį jo. nesuvokė. Jeruzale, … kiek kartų eš norėjau tavo vaikus suvokti, kaip višta savo vaikelius suvok po sparnu, bet jūs nenorėjot. Jis, kaip moteriškė grašį pametusi, mus ieško norėdams mus vėl suvokti. O vienok sugrįšk manęsp, – bylo Viešpatis, – ir aš tave suvóksiu. | Ir tapo suvoktas <span class="explanation"> (palaidotas) </span> savo žmoniump, senas ir gyventi nugrisęs. Taip tokioj vietoj susivokia tūli lietuvių tautos vaikai. | Iš mūsų ašarų sėklos tūls vaisius susivokęs. <br/>4. <span class="explanation">pareiti, sugrįžti, parsirasti, parvykti: </span> Susivokti į Klaipėdą. Taip šišion vėl ir susivokėva. Šiaip ne teip susivókiau [į namus]. Išsivilko vakar – šiandien tik susivókė. Baikos, neprapuls toks vaikis, susivóks. Špokai išlėkę besusivóks rugius sėjant. Ryte anksti vaikelis su vežimuku pas tėvą susivokęs vislab papasakojo. Katriuke, juk mudu bulves virėva; suvalgykiva keletą, kol motulė susivoks. Rytą išeina, vakarą susivóka. Kad vakaras yra, tura kožnas susivókti į savo namus, o nesivalkioti patvoriais pakiemiais. Taip vėlai išvažiavo, kada susivóks? A jau susivókei? Lig juodo vakaro pagriso i laukti. Kaip saulelė nusileis, visi susivóks. Gerai, ka vaikai susivóka i padeda, ką senas darytumi. Jau priš aušrą besusivókė. Mes susivóksam, kaimynų mergelkos ateis pas mumis. Vedė [ja] s susivókęs jau. Visi susivókėm, visi gyventi būtumiam krūvelė [je]. Nėku trukus susivokėm po mūšio, kur gyviejai. Ir tėtušis iš turgaus susivókė. O tėvas tarė: – Nu garbė Dievui, kad susivokei, nu motina jau ir akių pritrūko beverkdama. Pirm trumpo jis dabar sveikas linksmas čionai susivokė! Tenueit (tesusivok) Aaronas savo žmoniump. Aš jau būsu kapuose veik ir tu ten susivoksi. Mūsų darbas nebus be pelno, pinigai turės susivokti kada norint. Žalis pri sieto susivóks. Pri vakarynės ir jis susivoka kaip degloji kiaulė. <br/>5. <span class="explanation">susiruošti: </span> Jau buvo dešimta stojusi, kad besusivókė. Jau viską susivókęs, visus savo ryšelius surišęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.