apvysti

.
výsti, -ta (viñsa). viñta. výto. vỹsti, -ta, vỹto. glebti trūkstant drėgmės ar esant netinkamoms augimo sąlygoms. Žolė výsta, o kūnas vilksta. Výsta liepos lapeliai nuo karščio. Alne gėlės výsta, kap degą. Raudonos aguonos nulinkę tau vyto prie kojų. Viñta burokai nuo karščio. Jeigu gėlės výsta, tai vis tiek jau oras mainysis. Kaip medis džiūsta, výsta, teip ir žmogus. Suvytę kvietkai, výsta. Po vyšniom burokai výsta. Bulbos výsta, neuždera niekas. Agurkai viñta, reikia lietaus. Výsta, suvyto visa kas. Ko raudoni veideliai, ko výtęs vainikėlis? Atjoki, berneli, rudenelį, kad būs rugeliai žaliuojantys, daržely rūteliai bevystantys. Graudžiai verkė matušelė vainikeliui vystant. Ar vysta vainikėlis ant gelsvųjų kaselių? Žalia žolelė po kojų vyto, o mūsų broleliai kaip lapai krito. Kelkis kelkis, dukružėle, eikie in darželį, džiūsta výsta žalia rūta, laikas palaistytie. Vyto žali medžių lapai, vyto su jais kartu ir gražios vargdienių svajonės. Mane pasodins, paduškom apdės – aš vis výstu i výstu. Pagyvens, plaučiai kol subaigs výst. Džiūstu, výstu kaip rūtelė aš be tavęs, broleli. Be meilės žmogus výsta. O čia kuris laikas jau Domicelė vyto be vyro. Po trijų dienų žiūri, kad jos kūnas nevysta, graži, balta, raudona kaip rožė. Mes tavo karštoj rūstybėj vystam ir džiūstam. Yra amžinoji ir nevystantyji išmintis ir regula teisybės Dievėje, kuri atskira, kas tikra ir kas netikra est. Krinta mūsų dienos kaip drugiai į ugnį, vysta mūsų širdys kaip jausmų šalna. Mūs giesmių garbė bus ta, kuri nevysta. Tavo [gyvenimo] šešėliuose gyvastis vysta, merkiasi žvaigždės ir saulė šviesi. Vystąs medis nebeduoda išsirpusių vaisių. Jei pamažu vysi, veikiau prinoksi.
širdìs (ant širdiẽs) výsta. pykina: Výsta širdẽlė nuog saldaus midulio. Nuog ito valgymo výsta in širdiẽs.
apvýsti. apvỹsti. kiek suvysti: Apvýtusios gėlės. Apvýtęs jau šienelis, priš vakarą susigrėbsav. Sudėjau apvýtusį šieną žaginiuos. Supjovė, o nemaž neapvýtusios pradalgės. Ką te sulauksi – apvytus žolė ir kraunam, ka tik nelyja. Pavartysma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvìs. Karštis, o neapvýtę dėlto bulbės. Kaip aš parvažiuosiu, rasiu apvytusius medelių lapelius. Jau gėlės apvyto nuo dūmų ir triukšmo. Sėklinės roputės tur pirma ant sausos vietos išskleistos saulėje ben ore apdžiūti ir apvysti. Obuolių da mes turiam tokių apvýtusių. Apvýto [per karščius] i daržiukas, o laistom, liejam i liejam. Štai ir jo žmona: stora, apvytusi moterėlė, suteikusi dienos šviesą septyniems vaikams. Mergšė tokia apvytus buvo, tai prausė šitan debesylan. Geria vyras kap veršis, iž ryto jau apvýtęs. Buvo biškį apvýtusi ta muno karvelė.
įvýsti. pradėti vysti. .
išvýsti. daugeliui nuvysti: Išvỹto visi žolynai ir medžiai. Oras rados troškus, visų žolelių lapai išvytę gulėjo ant žemės. Bulvės [padaigintos] buvo išvýtusios, jau žydžia, anksčiau dygo. Išvýtęs visas daržas. Išvýtusi pieva, prasta šienauti. Karštà y [ra],
sėtinių lapai išvýsta. Nelyna, daržai išvýtę išbuvę, kas būs? Agurkai išvytę nuo tų kaitrų. Mete 933 išvyto javai ir vaisiai. Dirvos… buvo išdžiovėjusios ir sėjimai išvytę. Purkštė nuodus, kad žolės išvỹstų. Ka jau įkaisti žmogus, toks pasidarai kaip išvýtęs. Jo motina, išvytusi kaip šeiva, gulėjo lovoje. Išblyškusio veidelio, išvytusių lūpelių. pasidaryti lankstesniam: Pirkšnimis uosį aprausiau, uosis išvyto, ir būs aplanktis.
nuvýsti. nuvỹsti. netekti stangrumo, suglebti. Nuvýto medžių lapai per kaitras. Nelaistomų burokų lapai nuvýsta per karštį. Pamerk gėles – nuvìs gi. I muno žolelės nuvýto, nuleido noseles. Bulbės prigėrė, bulbienojai nuvýto, vanduo ka davė. Nupinam [vainiką],
šulnin parnakt įleidžiam šeštadienį, o sekmadienį tai jis nenuvýtęs, tai nešdavom [bažnyčion]. Nuspirkau, paki atsivežiau – i nuvýto [rožė]. Iš tos pusės dvi šakutės jau visai nuvýtę ir jau neatsigaus. Tu tęnai. sudžiūsi kai šieno kuokštelė, tu tęnai nuvýsi kai žalia rūtelė. Įsisėdo į laivelį ir plaukia prie lelijos. Tik prisilietė skinti – nuvyto lelija. Nuvýto rūtelės, baltos lelijėlės, nemyli bernelis manę siratėlės. Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę, o plaukai raudoni. Mano irgi buvo garbiniuoti plaukai, o dabar nuvýto, paliko balti. Nuvytau gražiausias savo dienas! Nėra to, kas jų garbę nuvytusią atželdintų. Kartu galu gerklės man daros, aš tokia nuvýtus. Lūpos nuvýtę, veidas nubalęs. Nuo darbo rankos nuvýto. Žmogus po keli, tai čia kap nuvýtęs. Nuvyto akelės nuog gailių ašarėlių. sunykti: [Avies] širdies galiukas buvo nuvýtęs. Matomasis nervas visiškai nuvytęs.
rū̃tos nuvýtusios. Senos palaidūnės, šašvalkos: rū̃tos seniai nuvýtusios, stagarai.
pavýsti. truputį nuvysti, suvysti: Žolė pavýtusi. Žiedai greit ant saulės pavýsta. Nuskintas žiedas pavýto. Šilelis pavyto, žirgelis palyso, kuo benujosiu prie savo mergelės! Žolelė pavýtusi, kad ir laisčiau. Sugrėbėm šieną, nespėjusį nė pavýsti. Bulbės pavýtę, iš kur bebus skanumas?! Subatoj susodino kopūstus, ir kad nors vienas būt pavýtęs – stačiūs visi. In lauko stovi stovi dobilai, pavýsta kiek, juos pakasioji pakasioji. O kad aš ejau, juoda žemė linko, po mano kojelėm žolelė pavýto. Kvietkai pavýsta grinčioj, nemylia, kad būtų karšta. Kap lietus nenueima, tai tie bulbienuoliai pavýtę. Ir pavýto vainikėlis ant mano galvelės. O ko pavýtai, žalia rūtelė, daržužy žaliuodama? Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai. Lankos žolelė pavyto, kad grėbėjelę išvydo. Rūta, rūta, žalia rūtele, ko pavyto lapeliai tavo? Rūta rūtužaite, tu mano žalioji, ko sudžiūvai, ko pavytai žalia bebūdama? Liepelė žal’s medis tai dailiai žaliuo [ja],
o kas ją įžeidžia, pavysta ji tuo. Jo lapai nepavysta. Pavyto žolė ir žiedas nukrito. Vartokime tieg gerumais, kurie yra, vynu brangiu ir mostimis papildykimės, karūnavokimės rožėmis, kolei nepavysta. Želmenys dygsta, auga, žydi ir po tam pavysta. Ji buvo dar jauna, tik be laiko pavýto. Pavýtęs veidas. Pavýtusi jau merga, kas grobs? Iš tolo atrodė jaunas, bet arčiau jam priėjus, veidas pasirodė nuvargęs, burna buvo pavytusi, neskaisti. Dar̃ vyrai ižg ryti jau pavýtę (išgėrę) . Dievas mus atgimdė… ant nepragaištančios ir čystos nepavystančios tėvonystės. [Žiedo] gražumas neižvys pagedimo, kurio meilingumas niekad netur pavýsti. Nepavystantį garbės vainiką gausite. Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs ant pavytusių veidų, ant tuščių stalų. Ir pavyto jaunos dienos kaip darže žolelės. Aš pas savo močiužę vis baltai raudona, o pas tave, bernyti, kai mėta pavýtau, kai dilgynės šaknelė.
pérvysti. pasenti: Pérvyto anas, jau ne tokis gražus.
pravýsti. kiek nuvysti: Šienelis pravyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu pas savo mergelę. Žaliojoj girelėj žolynai pražydo, o mūsų mergelės jau visos pravyto.
privýsti.

1. daugeliui nuvysti.

2. pakankamai ilgai vysti. .
suvýsti. suvỹsti. netekti standumo, suglebti: Roputė suvýtusi. Obuolas suvýtęs. Visai, visiškai suvýsti. Reikia palėt [v] andenio, tai nesuvìs [gėlės]. Gėlės suvýtę kap žolė. Nedainuok man apie žiedus, kur suvyto, kylant kaitrai. Kamaroje niūru. Ir slopu lyg tai bulvių rūsy, kur vargsta išstypęs daigas ir ten pat suvysta. Obuoliai suvytę kai skurliai. Tokius suvýtusius judošius tus obulus mun devė. Tus agurklus reik raugti, suvýs. Kada pastovi bulbos – tamsios, mėlynos, suviñta. Atsinešė suvýtusias morkas, lygiai nėra; nugi pasirauk, pasirink, kur gražesnės! Šiulto [je] vietoje suviñta bulbės. Bulbos jau senos, suvýtę, nebegardžios. Priekalnė visa išdegė: paretos bulbos buvo, burokai suvýto. Bukečikas an lango savýto. Rožė skaisti džiūsta, suvýtus darže. Sudžiauni ant gryčios, ant spalių tuos [kopūsto] lapus, kai suvýsta, sunoksta jie, tai te prikrauni krūvas [duonai kepti]. Suvýto, sudžiūvo morkvos, pasėjau sausumoj. Pradėję pūtien [obuoliai],
suvýtę. Čia šiultas sklepas, čia suvýsta bulbos, suvýsta visiškai. Suvyto mano žalia rūtelė. Ant mano galvos vainikas suvýto. Suvýtęs veidas. Ko tu tokis suvýtęs eini? Suvysi ten. kaip vysta mano širdis, kaip vysta mano jaunos dienos, jauna jaunystėlė. Tvirtas buvęs vyras, bet dabar labai suvytęs – akys įdubusios, veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios. Atleisk man, Viešpatie, nes Tu jei neatleisi, kaltėj suvysiu, kaip šalikelės žolė. Buvo suvargus tokia, susisukus, suvýtus. Kap patikau an bernelio, kap rūta savýtau. Tas žmogus suvýto, jau kojėms nebepaeina. Suvýtusi merga kokį gražuolį. nora gauti. Ka teip tos kojės suvýtusios, ka nepaeini. Jos širdies vožtuvai buvo suvýtę. Tau širdis jau suvýtus. Musia suviñta kaip šakaliukas voro tinkle. Dešros senos, suvýtę, duok an sieną, tai nesubyrės. Senas rudenį sublogsta ir suvýsta. Pačiam žydėjime suvys jaunystė mano! Pro vieną langą pažvelgė suvytęs moters veidas. Motina krūptelėjo, pakėlė suvytusias rankas, sudėjo tarsi maldai. Nebipejo kojoms, visa suvýtusi [iš bado]. Aš pas savo motinėlę kaip rožė žydėjau, o pas tave, bernužėli, kaip rūta suvytaũ. Ir kad didžiausias piemuo apsireiškęs, atimsyt nesuvystančią karūną garbės. | Arklys greit suvyto (nuilso) nuo didelio vežimo. Del gražių berno akelių suvyto jauna mergelė. Susivýto merga.
užvýsti. kiek pavysti: Kokia šiandien kaitra saulės, kad užvýto visi lapai. Nelaistytos rūtos visai užvýto. Aš užvysu kap žolutė. Kol tu tep jauna numirei, kol tu tep skora ažvytaĩ kap žolelė rudenį?

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>výsti, </b>-ta (viñsa). viñta. výto. vỹsti, -ta, vỹto. <span class="explanation">glebti trūkstant drėgmės ar esant netinkamoms augimo sąlygoms</span>. Žolė výsta, o kūnas vilksta. Výsta liepos lapeliai nuo karščio. Alne gėlės výsta, kap degą. Raudonos aguonos nulinkę tau vyto prie kojų. Viñta burokai nuo karščio. Jeigu gėlės výsta, tai vis tiek jau oras mainysis. Kaip medis džiūsta, výsta, teip ir žmogus. Suvytę kvietkai, výsta. Po vyšniom burokai výsta. Bulbos výsta, neuždera niekas. Agurkai viñta, reikia lietaus. Výsta, suvyto visa kas. Ko raudoni veideliai, ko výtęs vainikėlis? Atjoki, berneli, rudenelį, kad būs rugeliai žaliuojantys, daržely rūteliai bevystantys. Graudžiai verkė matušelė vainikeliui vystant. Ar vysta vainikėlis ant gelsvųjų kaselių? Žalia žolelė po kojų vyto, o mūsų broleliai kaip lapai krito. Kelkis kelkis, dukružėle, eikie in darželį, džiūsta výsta žalia rūta, laikas palaistytie. Vyto žali medžių lapai, vyto su jais kartu ir gražios vargdienių svajonės. Mane pasodins, paduškom apdės – aš vis výstu i výstu. Pagyvens, plaučiai kol subaigs výst. Džiūstu, výstu kaip rūtelė aš be tavęs, broleli. Be meilės žmogus výsta. O čia kuris laikas jau Domicelė vyto be vyro. Po trijų dienų žiūri, kad jos kūnas nevysta, graži, balta, raudona kaip rožė. Mes tavo karštoj rūstybėj vystam ir džiūstam. Yra amžinoji ir nevystantyji išmintis ir regula teisybės Dievėje, kuri atskira, kas tikra ir kas netikra est. Krinta mūsų dienos kaip drugiai į ugnį, vysta mūsų širdys kaip jausmų šalna. Mūs giesmių garbė bus ta, kuri nevysta. Tavo [gyvenimo] šešėliuose gyvastis vysta, merkiasi žvaigždės ir saulė šviesi. Vystąs medis nebeduoda išsirpusių vaisių. Jei pamažu vysi, veikiau prinoksi. <br/><b> širdìs (ant širdiẽs) výsta</b>. <span class="explanation">pykina: </span> Výsta širdẽlė nuog saldaus midulio. Nuog ito valgymo výsta in širdiẽs. <br/><b>apvýsti</b>. apvỹsti. <span class="explanation">kiek suvysti: </span> Apvýtusios gėlės. Apvýtęs jau šienelis, priš vakarą susigrėbsav. Sudėjau apvýtusį šieną žaginiuos. Supjovė, o nemaž neapvýtusios pradalgės. Ką te sulauksi – apvytus žolė ir kraunam, ka tik nelyja. Pavartysma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvìs. Karštis, o neapvýtę dėlto bulbės. Kaip aš parvažiuosiu, rasiu apvytusius medelių lapelius. Jau gėlės apvyto nuo dūmų ir triukšmo. Sėklinės roputės tur pirma ant sausos vietos išskleistos saulėje ben ore apdžiūti ir apvysti. Obuolių da mes turiam tokių apvýtusių. Apvýto [per karščius] i daržiukas, o laistom, liejam i liejam. Štai ir jo žmona: stora, apvytusi moterėlė, suteikusi dienos šviesą septyniems vaikams. Mergšė tokia apvytus buvo, tai prausė šitan debesylan. Geria vyras kap veršis, iž ryto jau apvýtęs. Buvo biškį apvýtusi ta muno karvelė. <br/><b>įvýsti</b>. <span class="explanation">pradėti vysti. </span>. <br/><b>išvýsti</b>. <span class="explanation">daugeliui nuvysti: </span> Išvỹto visi žolynai ir medžiai. Oras rados troškus, visų žolelių lapai išvytę gulėjo ant žemės. Bulvės [padaigintos] buvo išvýtusios, jau žydžia, anksčiau dygo. Išvýtęs visas daržas. Išvýtusi pieva, prasta šienauti. Karštà y [ra], sėtinių lapai išvýsta. Nelyna, daržai išvýtę išbuvę, kas būs? Agurkai išvytę nuo tų kaitrų. Mete 933 išvyto javai ir vaisiai. Dirvos… buvo išdžiovėjusios ir sėjimai išvytę. Purkštė nuodus, kad žolės išvỹstų. Ka jau įkaisti žmogus, toks pasidarai kaip išvýtęs. Jo motina, išvytusi kaip šeiva, gulėjo lovoje. Išblyškusio veidelio, išvytusių lūpelių. <span class="explanation">pasidaryti lankstesniam: </span> Pirkšnimis uosį aprausiau, uosis išvyto, ir būs aplanktis. <br/><b>nuvýsti</b>. nuvỹsti. <span class="explanation">netekti stangrumo, suglebti</span>. Nuvýto medžių lapai per kaitras. Nelaistomų burokų lapai nuvýsta per karštį. Pamerk gėles – nuvìs gi. I muno žolelės nuvýto, nuleido noseles. Bulbės prigėrė, bulbienojai nuvýto, vanduo ka davė. Nupinam [vainiką], šulnin parnakt įleidžiam šeštadienį, o sekmadienį tai jis nenuvýtęs, tai nešdavom [bažnyčion]. Nuspirkau, paki atsivežiau – i nuvýto [rožė]. Iš tos pusės dvi šakutės jau visai nuvýtę ir jau neatsigaus. Tu tęnai. sudžiūsi kai šieno kuokštelė, tu tęnai nuvýsi kai žalia rūtelė. Įsisėdo į laivelį ir plaukia prie lelijos. Tik prisilietė skinti – nuvyto lelija. Nuvýto rūtelės, baltos lelijėlės, nemyli bernelis manę siratėlės. Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę, o plaukai raudoni. Mano irgi buvo garbiniuoti plaukai, o dabar nuvýto, paliko balti. Nuvytau gražiausias savo dienas! Nėra to, kas jų garbę nuvytusią atželdintų. Kartu galu gerklės man daros, aš tokia nuvýtus. Lūpos nuvýtę, veidas nubalęs. Nuo darbo rankos nuvýto. Žmogus po keli, tai čia kap nuvýtęs. Nuvyto akelės nuog gailių ašarėlių. <span class="explanation">sunykti: </span> [Avies] širdies galiukas buvo nuvýtęs. Matomasis nervas visiškai nuvytęs. <br/><b> rū̃tos nuvýtusios</b>. Senos palaidūnės, šašvalkos: rū̃tos seniai nuvýtusios, stagarai. <br/><b>pavýsti</b>. <span class="explanation">truputį nuvysti, suvysti: </span> Žolė pavýtusi. Žiedai greit ant saulės pavýsta. Nuskintas žiedas pavýto. Šilelis pavyto, žirgelis palyso, kuo benujosiu prie savo mergelės! Žolelė pavýtusi, kad ir laisčiau. Sugrėbėm šieną, nespėjusį nė pavýsti. Bulbės pavýtę, iš kur bebus skanumas?! Subatoj susodino kopūstus, ir kad nors vienas būt pavýtęs – stačiūs visi. In lauko stovi stovi dobilai, pavýsta kiek, juos pakasioji pakasioji. O kad aš ejau, juoda žemė linko, po mano kojelėm žolelė pavýto. Kvietkai pavýsta grinčioj, nemylia, kad būtų karšta. Kap lietus nenueima, tai tie bulbienuoliai pavýtę. Ir pavýto vainikėlis ant mano galvelės. O ko pavýtai, žalia rūtelė, daržužy žaliuodama? Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai. Lankos žolelė pavyto, kad grėbėjelę išvydo. Rūta, rūta, žalia rūtele, ko pavyto lapeliai tavo? Rūta rūtužaite, tu mano žalioji, ko sudžiūvai, ko pavytai žalia bebūdama? Liepelė žal’s medis tai dailiai žaliuo [ja], o kas ją įžeidžia, pavysta ji tuo. Jo lapai nepavysta. Pavyto žolė ir žiedas nukrito. Vartokime tieg gerumais, kurie yra, vynu brangiu ir mostimis papildykimės, karūnavokimės rožėmis, kolei nepavysta. Želmenys dygsta, auga, žydi ir po tam pavysta. Ji buvo dar jauna, tik be laiko pavýto. Pavýtęs veidas. Pavýtusi jau merga, kas grobs? Iš tolo atrodė jaunas, bet arčiau jam priėjus, veidas pasirodė nuvargęs, burna buvo pavytusi, neskaisti. Dar̃ vyrai ižg ryti jau pavýtę <span class="explanation"> (išgėrę) </span>. Dievas mus atgimdė… ant nepragaištančios ir čystos nepavystančios tėvonystės. [Žiedo] gražumas neižvys pagedimo, kurio meilingumas niekad netur pavýsti. Nepavystantį garbės vainiką gausite. Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs ant pavytusių veidų, ant tuščių stalų. Ir pavyto jaunos dienos kaip darže žolelės. Aš pas savo močiužę vis baltai raudona, o pas tave, bernyti, kai mėta pavýtau, kai dilgynės šaknelė. <br/><b>pérvysti</b>. <span class="explanation">pasenti: </span> Pérvyto anas, jau ne tokis gražus. <br/><b>pravýsti</b>. <span class="explanation">kiek nuvysti: </span> Šienelis pravyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu pas savo mergelę. Žaliojoj girelėj žolynai pražydo, o mūsų mergelės jau visos pravyto. <br/><b>privýsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui nuvysti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pakankamai ilgai vysti. </span>. <br/><b>suvýsti</b>. suvỹsti. <span class="explanation">netekti standumo, suglebti: </span> Roputė suvýtusi. Obuolas suvýtęs. Visai, visiškai suvýsti. Reikia palėt [v] andenio, tai nesuvìs [gėlės]. Gėlės suvýtę kap žolė. Nedainuok man apie žiedus, kur suvyto, kylant kaitrai. Kamaroje niūru. Ir slopu lyg tai bulvių rūsy, kur vargsta išstypęs daigas ir ten pat suvysta. Obuoliai suvytę kai skurliai. Tokius suvýtusius judošius tus obulus mun devė. Tus agurklus reik raugti, suvýs. Kada pastovi bulbos – tamsios, mėlynos, suviñta. Atsinešė suvýtusias morkas, lygiai nėra; nugi pasirauk, pasirink, kur gražesnės! Šiulto [je] vietoje suviñta bulbės. Bulbos jau senos, suvýtę, nebegardžios. Priekalnė visa išdegė: paretos bulbos buvo, burokai suvýto. Bukečikas an lango savýto. Rožė skaisti džiūsta, suvýtus darže. Sudžiauni ant gryčios, ant spalių tuos [kopūsto] lapus, kai suvýsta, sunoksta jie, tai te prikrauni krūvas [duonai kepti]. Suvýto, sudžiūvo morkvos, pasėjau sausumoj. Pradėję pūtien [obuoliai], suvýtę. Čia šiultas sklepas, čia suvýsta bulbos, suvýsta visiškai. Suvyto mano žalia rūtelė. Ant mano galvos vainikas suvýto. Suvýtęs veidas. Ko tu tokis suvýtęs eini? Suvysi ten. kaip vysta mano širdis, kaip vysta mano jaunos dienos, jauna jaunystėlė. Tvirtas buvęs vyras, bet dabar labai suvytęs – akys įdubusios, veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios. Atleisk man, Viešpatie, nes Tu jei neatleisi, kaltėj suvysiu, kaip šalikelės žolė. Buvo suvargus tokia, susisukus, suvýtus. Kap patikau an bernelio, kap rūta savýtau. Tas žmogus suvýto, jau kojėms nebepaeina. Suvýtusi merga kokį gražuolį. nora gauti. Ka teip tos kojės suvýtusios, ka nepaeini. Jos širdies vožtuvai buvo suvýtę. Tau širdis jau suvýtus. Musia suviñta kaip šakaliukas voro tinkle. Dešros senos, suvýtę, duok an sieną, tai nesubyrės. Senas rudenį sublogsta ir suvýsta. Pačiam žydėjime suvys jaunystė mano! Pro vieną langą pažvelgė suvytęs moters veidas. Motina krūptelėjo, pakėlė suvytusias rankas, sudėjo tarsi maldai. Nebipejo kojoms, visa suvýtusi [iš bado]. Aš pas savo motinėlę kaip rožė žydėjau, o pas tave, bernužėli, kaip rūta suvytaũ. Ir kad didžiausias piemuo apsireiškęs, atimsyt nesuvystančią karūną garbės. | Arklys greit suvyto <span class="explanation"> (nuilso) </span> nuo didelio vežimo. Del gražių berno akelių suvyto jauna mergelė. Susivýto merga. <br/><b>užvýsti</b>. <span class="explanation">kiek pavysti: </span> Kokia šiandien kaitra saulės, kad užvýto visi lapai. Nelaistytos rūtos visai užvýto. Aš užvysu kap žolutė. Kol tu tep jauna numirei, kol tu tep skora ažvytaĩ kap žolelė rudenį?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.