apygirt|is, apygirtė 1. beveik girtas, įgėręs. 2. prk. stiprokas, svaigus: Apygirtis alus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.
#