.
apýrubė.
1. vietovė, kuri skiriasi kuo nuo jos aplinkos, pvz, miškas tarp pelkių, laukų ir pan.: Viena didelė dauba, kurioje seniau buvo ežeras, o šiandien telkšo pelkė, kartais dar su ežero likučiais, vadinama apyrube. Tarp daubų esantys kalneliai (jau kitos rūšies apyrubės) buvo pelkių paskandinti.
2. apygarda 1: Nuolatos atsitikdavo mūšiai Šiaulių ir Joniškio apyrubėse.
3. apygarda 5: Varšuvos apyrubėje kitus vaikus prispiria gyventi internate.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.