žeberióti, -iója, -iójo, žèberioti, -ioja, -iojo
1. sunkiai, lėtai, nenorom kramtyti, žiautaroti: Ką tu ten žèberioji? Dirbkim, ir nereiks sausos duonos žeberiót. ėsti: Arklys žeberioja sniegą.
2. landžioti, domėtis viskuo: Ko čia žeberióji po visus kampus?
apžeberióti. prastai atlikti darbą: Šiap tep apžeberiójo su akėčiom – pusiau gyvos velėnos matyt.
prisižeberióti. prisirankioti: Miške karvės žolės ir ūglių prisižeberiója.
sužeberióti.
1. susirankioti. . Atvažiavo autobusas susižeberiójęs keletą žmonių.
2. sunkiai sukramtyti: Nebturiu dantų – duonos plutos nebsužèberioju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.