apželdinti

žéldinti (-yti), -ina, -ino.

1. želti 1: Vienas žéldina pievas, kitas barzdą. Želdink žoles. Tinginiai – ruduo, dar žéldina pievas. Žéldina pievas – pjaus. Tu želdini žolę. Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausia. | Tuo čėsu eš ragą namų Israel želdinsiu, ir tavo burną tarp jų atversiu. Eglė gerai želdinasi iš sėklų. Nukirptos avys ėmė želdinti naujas vilnas. Vilną kerpi, ta aną ir želdink. Jo veidas dar beveik vaikiškas, nors jis ir želdina ūselius. Kad kunegai ilgas barzdas neželdintum ir uostus tankiai kirptum. Žéldinas vyrai uostus, barzdas – tokia mada. Vyrai daba žéldinas barzdas, uostus, nora apžėlę būti. Mokyti barzdas žéldinas kap koki popai.

2. kildinti: Natūralizmas želdinamas iš germaniško kelmo.
apžéldinti (-yti).

1. apželti 1: A ne pliopos: išvežė mėšlus, aparė, eilelę i paliko apžéldinti. Ir arus apžéldino, kaip jei bulbės po kero nerado – tokie gaspadoriai. Neravėsi, apsižéldinsi, visi juoksias. Apžéldinsu avį ir pjausu į jauną mėnesį. Ūsus apželdinęs kaip želmenis. Jūs jauni ponaičiai, jauni jaunikaičiai, žandus apželdinat, o uostus skutinat. Apsižéldinę bernai kap koki ne žmones. Vyruo apsižéldinti nė [ra] gražu, kaip višgaidis. Miške gyvenant barzdą apsižéldinęs. Apsižéldino barzdą vyrelis. Apsižéldinęs, akių nematyti. Gražiai apskirpęs, neapsižéldinęs berniokas. Išvaizda jo taip pat buvo nepaprasta: visada apsileidęs, apdriskęs, apsiželdinęs rudais stačiais plaukais lygu šeriais. O tas apsižéldinęs kelmas, tas apsileidėlis!

2. apauginti (medžiais, krūmais): Triobas kaip pastatė, tai sako, apžéldinkit. Sakau, – kurgi, gal ant stogo. Iškasė bunkerį ir apžéldino (apaugino žole) , kad neprast kiti. Nuovargis apsiautė jam akis juosvais šešėliais, o veidą lyg pilkomis samanomis apželdino. Apželdinau, kaip sakoma, kaulus, atšėriau [karvę],
pardaviau mėsininkui ir nusipirkau tvinkstančią telyčią.
atžéldinti.

1. atželti 1: Žolę nuganytą atžéldink. Bet sveikink, širduže, ir delčią kaip duoklę – grąžins tavo žiedus slaptinga švytuoklė, atželdins voratinkliais klotas rugienas. Iškirstų pušynų plotai atsiželdino savaime. Atžéldinti (barzdą). Toks padauža atsiželdina ožio barzdą.

2. atgaivinti: Nėra to, kas jų garbę nuvytusią atželdintų.
įžéldinti

1. įželti
1.

2. apleisti piktžolėmis: Įžéldinti žolę darže. Ka tu nedirbi, sodą įžéldinai?
išžéldinti; . išželti 1: Žemė teišželdina žaliuojančias žoles.
pažéldinti

1. paželti 1: Pažéldink atolą, pievą. Sekminėm piemenai pažéldina žolės, kad greičiau galėt priganyt.

2. padaiginti: Būdavo, dar pamerki juos. tokiosa samanosa baltosa iš raisto paželdyt.
prižéldinti

1. priželti 1: Prižéldinai daržą žolių, ilgai neravėjai.

2. priželti 3: Liuktų nekrečia, prižéldina, kaip neužsidegs. Kad prižéldino puodelį, baisu žiūrėt! Jei labai prižéldinai šaldytuvą, atitirpyk, ištrauk elektrą.
sužéldinti. suželti:

1. Iki šiol Normantiškę buvo pats Dievas aptvėręs – savo tankiai suželdintais miškais. Dar tarp medžių – rugių protarpėlis. Įknaisiotas ir suželdintas kokio nors miško sargo atskalūno.

2. Labai sužéldinai salyklą, reikėjo teip ilgai nemirkyt.

3. suželti 4: Kad žmogui yra kaulas lūžęs, gydytojas sudeda kaulo galus ir gerai aptvėręs laukia, kad kūno protas tuodu galu naujai suželdintų.
užžéldinti. užželti 1: Žolėmis užželdinti. Rytoj toji pati liaudis atsižadės senų papročių, vejà užželdins takus į tėvų našlaičių kapus. užsiauginti (barzdą): Mada kokį kuškiuką nors užsižéldinti, matyti, taip reik. Barzdą užsižéldinęs kai koks misijonierius. Su barzda užsižéldinęs, su uostais – pritinka. I tas gizas kartu [su meistru] – i koks mandrus, uostus užsižéldinęs. Užtai anas bajoras užsiželdino barzdą kaip ąžuolyną.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žéldinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. želti 1: Vienas žéldina pievas, kitas barzdą. Želdink žoles. Tinginiai – ruduo, dar žéldina pievas. Žéldina pievas – pjaus. Tu želdini žolę. Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausia. | Tuo čėsu eš ragą namų Israel želdinsiu, ir tavo burną tarp jų atversiu. Eglė gerai želdinasi iš sėklų. Nukirptos avys ėmė želdinti naujas vilnas. Vilną kerpi, ta aną ir želdink. Jo veidas dar beveik vaikiškas, nors jis ir želdina ūselius. Kad kunegai ilgas barzdas neželdintum ir uostus tankiai kirptum. Žéldinas vyrai uostus, barzdas – tokia mada. Vyrai daba žéldinas barzdas, uostus, nora apžėlę būti. Mokyti barzdas žéldinas kap koki popai. <br/>2. <span class="explanation">kildinti: </span> Natūralizmas želdinamas iš germaniško kelmo. <br/><b>apžéldinti</b> (-yti). <br/>1. apželti 1: A ne pliopos: išvežė mėšlus, aparė, eilelę i paliko apžéldinti. Ir arus apžéldino, kaip jei bulbės po kero nerado – tokie gaspadoriai. Neravėsi, apsižéldinsi, visi juoksias. Apžéldinsu avį ir pjausu į jauną mėnesį. Ūsus apželdinęs kaip želmenis. Jūs jauni ponaičiai, jauni jaunikaičiai, žandus apželdinat, o uostus skutinat. Apsižéldinę bernai kap koki ne žmones. Vyruo apsižéldinti nė [ra] gražu, kaip višgaidis. Miške gyvenant barzdą apsižéldinęs. Apsižéldino barzdą vyrelis. Apsižéldinęs, akių nematyti. Gražiai apskirpęs, neapsižéldinęs berniokas. Išvaizda jo taip pat buvo nepaprasta: visada apsileidęs, apdriskęs, apsiželdinęs rudais stačiais plaukais lygu šeriais. O tas apsižéldinęs kelmas, tas apsileidėlis! <br/>2. <span class="explanation">apauginti (medžiais, krūmais): </span> Triobas kaip pastatė, tai sako, apžéldinkit. Sakau, – kurgi, gal ant stogo. Iškasė bunkerį ir apžéldino <span class="explanation"> (apaugino žole) </span>, kad neprast kiti. Nuovargis apsiautė jam akis juosvais šešėliais, o veidą lyg pilkomis samanomis apželdino. Apželdinau, kaip sakoma, kaulus, atšėriau [karvę], pardaviau mėsininkui ir nusipirkau tvinkstančią telyčią. <br/><b>atžéldinti</b>. <br/>1. atželti 1: Žolę nuganytą atžéldink. Bet sveikink, širduže, ir delčią kaip duoklę – grąžins tavo žiedus slaptinga švytuoklė, atželdins voratinkliais klotas rugienas. Iškirstų pušynų plotai atsiželdino savaime. Atžéldinti (barzdą). Toks padauža atsiželdina ožio barzdą. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti: </span> Nėra to, kas jų garbę nuvytusią atželdintų. <br/><b>įžéldinti</b><br/>1. įželti 1. <br/>2. <span class="explanation">apleisti piktžolėmis: </span> Įžéldinti žolę darže. Ka tu nedirbi, sodą įžéldinai? <br/><b>išžéldinti; </b>. išželti 1: Žemė teišželdina žaliuojančias žoles. <br/><b>pažéldinti</b><br/>1. paželti 1: Pažéldink atolą, pievą. Sekminėm piemenai pažéldina žolės, kad greičiau galėt priganyt. <br/>2. <span class="explanation">padaiginti: </span> Būdavo, dar pamerki juos. tokiosa samanosa baltosa iš raisto paželdyt. <br/><b>prižéldinti</b><br/>1. priželti 1: Prižéldinai daržą žolių, ilgai neravėjai. <br/>2. priželti 3: Liuktų nekrečia, prižéldina, kaip neužsidegs. Kad prižéldino puodelį, baisu žiūrėt! Jei labai prižéldinai šaldytuvą, atitirpyk, ištrauk elektrą. <br/><b>sužéldinti</b>. suželti: <br/>1. Iki šiol Normantiškę buvo pats Dievas aptvėręs – savo tankiai suželdintais miškais. Dar tarp medžių – rugių protarpėlis. Įknaisiotas ir suželdintas kokio nors miško sargo atskalūno. <br/>2. Labai sužéldinai salyklą, reikėjo teip ilgai nemirkyt. <br/>3. suželti 4: Kad žmogui yra kaulas lūžęs, gydytojas sudeda kaulo galus ir gerai aptvėręs laukia, kad kūno protas tuodu galu naujai suželdintų. <br/><b>užžéldinti</b>. užželti 1: Žolėmis užželdinti. Rytoj toji pati liaudis atsižadės senų papročių, vejà užželdins takus į tėvų našlaičių kapus. <span class="explanation">užsiauginti (barzdą): </span> Mada kokį kuškiuką nors užsižéldinti, matyti, taip reik. Barzdą užsižéldinęs kai koks misijonierius. Su barzda užsižéldinęs, su uostais – pritinka. I tas gizas kartu [su meistru] – i koks mandrus, uostus užsižéldinęs. Užtai anas bajoras užsiželdino barzdą kaip ąžuolyną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.