apžievėti

žievė́ti, -ė́ja (žíevi), -ė́jo

1. virsti žieve, kietėti.

2. lupti žievę: Verkia graudžiai kaip žievimas medis.
apžievė́ti. apsitraukti kuo kaip žieve: Koją, priekį apsiprausiu, o nugara apžievė́jus. Sėdžiu ant samanoto, kerpėmis apžievėjusio Dumburio akmens.
nužievė́ti

1. nulupti žievę: Liepos juodąją žievę nužievė́k [pavasarį],
apipilk karštu [v] andiniu tas žieves ir girdyk veršius. Lei eina tus klucius nužievė́ [ja],
kur vakar parvežėm. Nužievėjom tris metrus medžio medžiagos skiedroms pjauti. Takas, gelda, sulankstytas kibiras, didelė nužievėtų rąstų krūva.

2. apsitraukti kuo kaip žieve: Petro lūpos visai prapuolė, aptakūs, dedervinėmis nužievėję skruostai sutrūkčiojo.
sužievė́ti.

1. sukietėti, pasidaryti kaip žievei. |. Tautinio gyvenimo oda sužievėjo.

2. apsitraukti, pasidengti kaip žieve: Krauju sužievėjusios lūpos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apzieveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv