žil̃bti, -sta, -o.
1. žilpti 1: Tos akys žil̃bsta, nėko nebgal matyti. Akys žil̃bsta žil̃bsta, musėk apsigėriau. Jau man akys žil̃bsta, nežiūrėsiu daugiau.
2. prasikalti. Jau žil̃bsta žolelė žąsyčiams.
apžil̃bti.
1. apžilpti: Akės apžil̃bo, sėdu i dvasią gaudau. Toki šviesybė saulės – ir akys apžil̃bo nu šviesos. Nu tokios šviesybės akys mun apžil̃bo. Tokia šviesa, kad akys apžil̃bsta. Neveizėk į saulę, gali apžil̃bti. Ka davė į kaktą su kūliu, ir akys apžil̃bo. Gavau par pakaušį su durėms, kad ir akys apžil̃bo. Akys apžil̃bo, pasitelžiau. Kad virtau ant ledo, net akys apžil̃bo. Ka pakėlė tą koją į viršų, ka tos srėnos [suskaudo] – i akys apžil̃bo. Tu išsigandai, tau akėse teip pasirodė, teip apžil̃bo.
2. pradėti blogai matyti: Kai su viena akimi nematau, tai ir antra kaip apžil̃bus. Apžil̃bo akės begerant, i pulna an munęs. Ar tavo akys apžil̃bo, kad nematai kelio. Apjakę žmonės gaudo aklus ir žlibus, idant tokie kitų neapšviestų ir neįneštų geismos tarp apjakusių, nuo kurios tarsi galėtų apžilbti su visu.
3. apsvaigti pasigėrus: Tas mūs tėvas nė saiko neturia – geria tol, kol visai apžil̃bsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.