žiojìmas. žiójimas. žiojìmasis. žiójimos.
1. → žioti
1.
2. → žioti 3: Na ir žiojìmas jo!
3. tartis: Kitas anų. žodis, kitas žiójimos, mas gražiau šnekam.
apžiojìmas.
1. → apžioti
1.
2. → apžioti 3: Tik stato ir stato, o kam reikalingi tokie platūs apžiojìmai?
atsižiojìmas. → atžioti
2. Per tą tvoros atsižiojìmą visi eina.
išsižiojìmas. išsižiójimas.
1. → išžioti
1. Išsižiojimas gomurio bliaunančio gyvolio. Pasigavęs vieną už rankovės, rodau pirštu į nasrus, o jis mano, kad esu taip išalkęs, jog pasirengęs stačiai virtuvę praryti – toks baisus išsižiojimas. Vot išsižiojimãlis yra!
2. → išžioti
4. Tei išsižiójimas muno – palikau numie piningus! Tokiu tavo išsižiójimu, vaikali! Kurgi jo neapvogs tokiu išsižiojimù. Ta tavo išsižiójimas: tai įsibrėžusi, tai susitrenkusi.
víenu išsižiojimù be paliovos: Jūs nerangūs, apsileidę, jūs neišmanote, nesisaugojate… – vienu išsižiojimu bara mus kunigai, bara daktarai, bara ponai.
pražiojìmas. → pražioti:
1. Burnos rezonatoriaus kitimui turi didelę reikšmę prasižiojimas, vadinamasis žandų kampas.
2. Už menkiausią prasižiojìmą buvo kalėjimas.
3. → pražioti
4. Tas prasižiójimas neturėjo vardo, nebžinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.