apžliugti

žliùgti, žliuñga (-sta. žliū̃gsta), -o.

1. tvinti, plūsti: Vietomis jos. žliunga vandeniu patvynyje.

2. tižti: Saulė d [r] ėbtelėjo drėgnų spindulių į tingiai žliungantį sniegą.

3. šlapiuoti: Žliuñga muno koja, šlapia ta skaudulio pasoda. Greitakalbe beriamos jos. krito kaip stambūs lietaus lašai į baltą smėlį, ir smėlis godžiai juos gėrė, pilkėjo, tamsia dėme žliugo.

4. tekėti, bliaukti: Galva drebėjo kaip nuomarininko, atvėpusiu smakru žliugo seilės. Iš kojos čiurkšliu žliùgo kraujas. mirkti (ppr. prakaite): Visi žliugo prakaite.

5. smarkiai lyti, pliaupti: Lietus trečia diena žliuñga.

6. balsu verkti, sriūbauti: Žliunga ana ir vien apsirėkusi, vien apsisnargliavusi.

7. girtuokliauti.
apžliùgti

1. apibėgti, aptvindyti: Tiek prilijo [v] andenio, kad visą nupjautą baloj šieną apžliùgo. Šita upė kai išsilieja, tai visas pievas apžliuñga.

2. paplūsti (krauju): Kaip senasis ponas kraujais apžliugęs sukniuso, tai razbaininkas išėjo ant ūlyčios.

3. apželti: Reikėjo jau seniai burokus apart, teip apžliùgę varpučiu.

4. apsiblausti: Šiandie visą dieną saulė apžliùgusi buvo.

5. suglebti, apdribti.

6. apsileisti: Mergaitė ne tep apžliugus kap mes.
įžliùgti.

1. sušlapti (lyjant): Ganydamas per lietų inžliugaũ.

2. įmirkti: Rudens žemė buvo įžliùgusi. Po lietaus žemė inžliùgus. Jinai tik nusišaipė, pasirąžė ir vėl lenkėsi prie naujo pėdo, įjuodusio ir įžliugusio.

3. įsileisti girtuokliauti.
nužliùgti.

1. sušlapti: Nužliùgęs parvirto numie.

2. nukristi.

3. nusivalkioti, morališkai nusmukti: Jy buvo kap žiedas an kaimo, o dar̃ nužliùgo visai.
pažliùgti.

1. pabūti įmirkusiam, paeiti vandeniu: Dirva žliugte pažliugusi. Slėnys vandeniu pažliuñga. Po lytų pažliùgusi, kur tu, vaikali, eisi?! Pri mūso pažliùgusi i pažliùgusi, [v] andens to netrūkstam. Pažliùgęs gatvės purvynas. Po lytaus pažliùgęs kelias. Visos pievos pažliùgę. Pavakariais ant pažliugusių laukų, ant keliukų ir ant purvynų nugula ilgi belapių medžių šešėliai. Lijo lijo i visa žemė pažliùgo. Staigiai atleido ir iš karto pažliùgo keliukas: be aulinių neišbrisi. Pažliugo keliai, nei išbrist nemožna – pilnas sniegas vandenio. Pavasariais pelkės visai pažliunga ir pavirsta ežeru. Pavasaris užėjo staigiai – oras atšilo, ėmė net skambėdami bėgti upeliai, kloniai ir pievos pažliugo. Po kojomis žemė molėta, pilka, klampi, pažliugusi, nes čia amžinai lyja. būti lietingam, šlapiam. Pažliùgęs oras. Tos žiemos dabar pažliùgusios.

2. permirkti, sušlapti: Kojos visai jau pažliùgo.

3. pavandeniuoti, prisigerti vandens, sudrėkti, įmirkti: Pažliugęs medis. Bulbė pažliùgus jau tupi, ištrauki – šlapia. Kol kiminai neparšlaps, nepažliùgs, neaugs grybos. Pyragas pažliùgęs, pa [v] andeniavęs. Kap daugiau pašąla, tai bulvės pažliuñga, nu papūva. Kiškiabaravykis pažliùgęs, susraukšlėjęs – skystas grybas.

4. pašlapti, šlapiuoti: Pažliùgus lova i pažliùgus, labai šlampu. Dabar sveikstu, nesu pažliùgus – sausa.

5. pasišlapinti: Vaikiukai ilgai į lovą varo, veizėk, i pažliùgę atsikela.

6. gausiai aptekėti, pasrūti: Kraujais pažliùgęs. Ta vieta krauju pažliùgusi. Vesk mane ant tos razbajiškos ir krauju pažliugusios vietos. Galva kraujais pažliùgusi. Parėjo namo visas krauju pažliùgęs, vos akis neišdurta. Bobums, vaikams akės vis pažliùgusios (dažnai verkia) . Gale trobos – Marijona stovi, veidas ašaromis pažliugęs. Motinos širdis kraujais pažliugo.

7. išpursti, paburkti. Vandeniu pažliugęs, aptinęs. Jis pilno veido, net pažliùgęs. Pažliùgęs vaikas – riebus arba serga!
pražliùgti. kiaurai permirkti, peršlapti: Čia viskas pražliùgo. Tę viską pila, verčia – pražliùgę jau. Tamsi naktis ir dar lietinga, pražliugusi purvu, visada mane nuteikdavo niūriai, slegiančiai.
prižliùgti

1. primirkti, pažliugti: Prastà šiandie kaupt: žemė prižliùgus. Velniaraistyje garavo vietovardžio vertas tvaikas iš pašvinkusių balų, iš prižliugusių kemsynų. Rudens kelias prižliugęs vandens.

2. gausiai priaugti, priželti: Šiemet lankoj žolės nei šiek, nei tiek prižliùgo.

3. labai primušti: Prižliùgo pribuvo, kad net baisu in žmogų žiūrėtiej.
sužliùgti.

1. sumirkti, sušlapti: Piemineliai sužliùgę lytuo [je] stirksos stirksos, nu mažų dienų vargai. Piemuo parėjo sužliùgęs kaip žlugtas. Liuobi pareisi iš laukų sužliùgęs, suvargęs.

2. prisigerti vandens: Nėr sausi [miežiai] – toki sužliùgę. Supuvo, sužliùgo mendeliai, nevežė nei namo. Tirštų, rasa sužliugusių pradalgių jau eilių eilės priguldyta.

3. permirkti prakaitu: Nu prakaito liuob sužliùgę eis žmonys – tokie buvo karščiai. Tokio [je] šilto [je] važinėsys, sužliùgsi, sušlapsi. Visas šlapias, visas sužliùgęs. pasrūti (ppr. krauju): Važiuoju, tik mano arklys skuokt šonan – pasbaidė, daboju išlindęs – ėgi guli paravėj žmogus visas kraujuos sužliùgęs.

4. be paliovos lyti, nebūti giedros: Tokie orai sužliùgę. Tai sužliùgus diena!

5. sutežti, pavandeniuoti: Žemė sužliugo – parsigėrus vandenio: šlapia, sunki. Laukus dengiąs sniegas pajuodęs, sužliugęs ir galbūt paskutinis.

6. sutižti, sukristi, netekti standumo: Galėt (galbūt) šalton vieton dieška stovėjo, kad tešla tep sužliùgo. Kai prikaiti ką šaltą pečiun, susėda pyragai, sužliū̃gsta. Sužliùgę pomidorai kap varliukės. Sužliùgusios tos bulbės, pakepė, suėdė. Prasmirdę, sužliùgę [žuvys]. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliùgęs, tik sunkumą turi, tep netikęs. Jauname (per jaunatį) sudėti kopūstai esti lyg minkšti, sužliugę. Jie turį sveiką šeimynišką valgį vietoj tų sužliugusių barščių iš bendrojo katilo viešoje valgykloje. Jei lašiniai atsileidę, sužliugę, tai bus lietaus.

7. suzmegti, sugriūti: Molinis namukas paskui pradėjo sužliùgt. Sužliùgęs visas dangstis, baisiai ima [v] andenį. Trobos stovėjo abipus gatvės, išmaltos, sužliugusios.

8. sukristi, suglebti: Kūnas lyg sužliùgo nei šio, nei to. Putminys sužliùgo. Saulei užtekėjus, mirusioji pažemėjo, jos skruostai sužliugo. | In pabeigą kiaulė būna sužliùgus ir paskui paršuojasi.

9. išpursti, patinti. Girtuoklio veidas sužliùgęs, pamėlęs. aptukti: Su tokiu dribsu sužliùgusiu neitau gult!

10. susišlapinti: Kūdikis tas žliugte sužliùgęs, t.  y. susimyžęs. Visas sužliùgęs, subuvęs. Atkėliau kaldrelę, vaikas guli visas sužliùgęs, susmirdęs.
užžliùgti

1. užaugti žole, užpelkėti: Šalimais [telkšo] gilūs, nendrėtais pakraščiais užžliugę ežerai, pilnos klykaujančių paukščių pelkės.

2. užimti vietą, užgremėzdinti: Pagedęs daiktas ir kad kampą užžliùgęs stovėtų – išmesk!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apzliugti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv