žnẽkinti (-yti), -ina, -ino.
1. daužyti: Piestį sau nustvėrė ir žnẽkina, grūda.
2. kapoti: Žabas žnẽkina.
apžnẽkinti. apmušti: Šunį gerokai apžnekino.
prižnẽkinti. prikirsti: Prižnekino nuvažiavęs į mišką karklų ir bus linmarkai užslėgt. Eik karklų prižnẽkyt.
sužnẽkinti. sulamdyti; sumušti: Arklys kad šoko, tuoj sumynė, sužnekino jį su kojom. Kad sužnekino nosį, tai net sutino. Matai, kaip rąstas ranką sužnẽkino. [Tankai] šaligatvius supliušijo, teip sužnẽkino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.