žodžiãvimas. → žodžiuoti:
1.
2. Barniai, kamantinėjimai, žodžiavimasis Ilžei buvo iš širdies prieš.
3. tuščiažodžiavimas: Neįvyks dialogas. Tebus tuščias klausinėjimas, žodžiavimas. Daugelio dramaturgų pjesėse – tiktai žodžiavimas, statiškas, horizontalus žodžiavimas.
apžodžiãvimas. → apžodžiuoti:
1. Nelieka man nieko, kaip tikt kuo prakilniau pasielgti ir pasistengti visa širdimi ir siela būti dora, kad ir nei menkiausios teisybės tie apžodžiavimai neturėtų. Joks velnias nėra bjauresnis už vylių ir neteisų apžodžiavimą. Ji … iš širdies atleido senajai Šulcienei josios apžodžiavimą.
2. Taipo randas iš apžodžiavimo kraujo praliejimas. Apsižodžiavimai vyko savo ruožtu ir netrukdė ruošos virtuvėje.
susižodžiãvimas. → susižodžiuoti: Karčemininkas … jų susižodžiavimą girdėjęs. Dėl šito dalyko … besivaidijant smarkus susižodžiavimas … nusidavė. Lyg visiškai nebūtų buvę jokių susižodžiavimų, prabyla Barbė. Toksai ant pamokslo susižodžiãvimas reikia, kad būtų pilnas tikrumo ir gudrumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.