apžymėti

žymė́ti, žỹmi (žỹmia, -ėja. žyma), -ė́jo.

1. būti matomam, reikštis: Kai išėjom, jau žymė́jo diena. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis. Nežymė́jo, kur kelio būta. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs. Paaugę jau buvo [viščiukai],
jau vištytės žymė́jo. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? Ir žymėjo, kaip jis. vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško. Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis. Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo. Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia. Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom.
žymė́tai. Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę.
žymė́tinai. Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje]. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio. Jos veide žymėjosi nuliūdimas.

2. daryti žymę, ženklinti: Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius]. Žymė́davai [avis]:
į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas. Žąsis tai žymė́davo. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė [ra] kaip atsiimt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė. Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu.

3. būti ženklu: Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų. Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos.

4. užrašyti (mintis, duomenis): Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius. Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose.

5. įrašyti (ženklą): Vidurinė priegaidė žymima ženklu. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu. arba akūto ženklu, kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas. Sen [ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti. Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti.

6. reikšti: Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas.

7. reikštis, išsiskirti: [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu?. Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa.

8. nurodyti, skelbti: Tuo laiku jis. buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti.
apžymė́ti.

1. pažymėti 1: Jau aš apžymė́jau avis. Apžymėtas medis tegal stovėti iki trejų metų.

2. pažymėti
4. Ogi, ta mergiščia sporte jau buvo apsižymė́jus.
atžymė́ti.

1. pažymėti 1: Smaigais atžymėti. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles atžymi. Netgi komandiruotės pažymėjimo fabrike neatžymėjo. Tai anys atsižymėjo tą vietą, padėjo pagaliuką.

2. pažymėti 3: Žinoma, pradžią reikia kuo nors atžymėti. Joninių diena ypatingai esti atžymima.

3. pažymėti
4. Kasdienine kalba h [erojumi] vadinami žmonės, itin atsižymėję drąsa, narsa, nepaprastais žygiais, ypač karo metu. Didžiu darbu jis atsižymėjo. Armėnai ypač atsižymi visur narsumu. Kariūmenėje labai atsižymėjo ir išėjo į didelius vyresniuosius. Lietuviai tę buvo labai atsižymė́ję. Sonetai atsižymi kalbos vaizdingumu. Kikilių šeimyna atsižymi savo gabumu.

4. pasirodyti, išryškėti: Pulkininkas išpūtė lūpas ir sušvilpė, o jo veide atsižymėjo pašaipa.
įžymė́ti.

1. padaryti žymę, pažymėti: Paženklintas, įžymėtas. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta. Ka pažintų, teip jau juos. įžymė́davo. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t. | Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm. Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų. Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį]. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast. Kad jos. tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio [ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė [ja].

2. įsidėmėti, žinoti: Giliai širdin savo inžymėkim. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba. Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu.

3. pasireikšti: Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje.

4. pabrėžti, akcentuoti: Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis.

5. primušti, prikulti: Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi.
išžymė́ti.

1. panaikinti žymę: Išžymė́k, t. y. žymes išimk.

2. sužymėti: Ižžymiu, ižžiedžiu, ižspaudžiu. Nuėjo ir išžymė́jo tuos medžius.

3. pasireikšti, išsiskirti: Publika buvo, žodžiu sakant, pilka, niekuo neišsižyminti, neįdomi. [Miestas] lig šiolei niekuom neišsižymėjo nuo kitų. Kūčių diena gertuvėje išsižymėdavo iš visų kitų dienų.
nužymė́ti.

1. padaryti žymę, paženklinti: Pionieriai nužymė́jo vietą apkasams kasti. Dabar kiaurai visą kelią akmenėliais nužymėjo. Šiandien pat apmatuos griovį, nužymės kuoleliais [kur kasti]. Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas.

2. nurodyti, nusakyti: Dažnai išdidi karalienė nužymėtu laiku įsakydavo save nešti pro Libano namus. Kas kuo gali, tuo istoriškuosius metus nužymi. Visi tie dabarties bruožai tik nužymėti. Kiekviena visuomenė savaip nužymi žmonijos kelią. Apysakoje pastabiai nužymėtos ryškesnės jo būdo ir elgesio ypatybės. Jis gi siekia tikslo, kurį nusižymėjęs.

3. reikšti: Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi.

4. įsidėmėti: Apmatavo šiaučius dangų akimis, nusižymėjo, kur saulė sėdo, ir bėgte marš nosies tiesumu į Šilų kaimą.
pažymė́ti.

1. padaryti žymę, paženklinti: Pažymė́ti yra žymes įdėti. Mažiučiam gėriukam įkirpdavo, vis būdavo pažymė́tos [avys]. Kaip kerpam pavaserį avis, tai paliekam kuokštą [vilnos] ant nugaros, teip būdavo pažymė́tos avys. Reikėjo apsigynimo liniją pažymė́ti. Pažỹmi gal kiek baroniukus [avių bandoje]. Ten dar keturi medžiai y [ra] tokie, ten buvo didžiojo altoriaus vieta, i dabar tebė [ra] da pažymė́ta. Čia atsimeni savo pasėlio nepažymėjęs – bėgi atgal, pagalėlius kelis pasigavęs. Visai ir pamiršau duoti pažymėti geležinkelio stoty savo bilietą. Buvo kapais pažymė́ti visi keliai ir keleliai. Pažymėta yra ant mūsų šviesybė veido tavo. Nors ir pažymėta mirties ženklu, ji tebetryško nepalaužtos dvasios kūrybiniais polėkiais. Pažymėjai ežias, aba rubežius jo. kurie pražengti ir prašokti negal būt. Pinigus nunešė sodan, išėmė gražiai su lopeta velėną ir pasižymėjęs tą sodo vietą. Štai nugramdyta žievė – visai neseniai meška perbraukė nagais per kedrą ir pasižymėjo sau taką. Pasižymėk ant bambos [, kad nepamirštum]. būti žymu, matoma: Vidgirių girioj yra tokia dvarvietė, – ir dabar pažymi jo pamatai.

2. patvirtinti, paliudyti: Šiuo pažỹmima, kad pilietis N tikrai dirba valstybiniame banke. Kareiviai reikalavo knygutę, kur pažymė́ta, kas aš esu. nurodyti ypatybę: Sudėtinis būdvardinis ir dalyvinis pažyminys gali eiti ne tik prieš pažymimąjį žodį, bet ir po jo. Šituos įvardžius, skirdami nuo parodomųjų, vadinsime pažymimaisiais. Šis žodis pažymi ne tiek laiko ilgį, kiek laiko tėkmės būdą.

3. minėti kaip reikšmingą, svarbų: Tėvynės prisikėlimą pažymė́ti. Sėskis. Nuodėmė būtų nepažymėti įkurtuvių. Jungtuves pažymėjo tarp savųjų. Labai jau pasižymė́davo, kad ir pašalinis užvažiavai ir pamatysi, kur vardinės. Lietuva jo žygius bus gražiai pasižymėjusi.

4. išskirti kokia nors ypatybe: Negerais darbais pažymėtas. Jau yra tie vaikai pasižymė́ję gerai kaip peštukai. Jis buvo tykus, ramus, niekuo nenorėjo pasižymėti. Kalvis pasižymėjo sąmoju ir aštriu liežuviu. Ji įrodinėjo savo vyrui Jokūbui, kad retai dar ir žmogus pasižymi tokia švara. Sutartinių giesmininkai dažnai būdavo ir pasižymėję skudutininkai, ragų bei daudyčių pūtėjai. Netrukus ir čia pasižymėjo, tik jau ne kojomis, bet galva. Simbolinis menas pasižymįs kilnumu ir milžiniškais mastais.

5. nurodyti, pabrėžti, pasakyti: Turiu pažymėti, kad ne tik pirkliai ir matrosai, bet ir visi pajūrio gyventojai moka abidvi kalbas. Noriu čia trumpai pažymėti, ką mačiau, girdėjau. Pažymėtina, kad naminės pelėdos skiriasi tarp savęs spalva – vieni individai yra pilkos spalvos, kiti – rudos. Tarp šitos rūšies įnagininkų pažymėtini yra ypačiai tarinio įnagininkai.

6. paskirti, lemti: Dievas teip pažymė́jo kokį amžių gyvęt. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė. O anas tarė jump: daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra. Šitie namai Dievo ant tarnavimo ir ant garbės Dievo, ant sakymo žodžio Dievo ir ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra atiduoti ir pažymėti. Dvasias anas dangujęjas, kurias angelais vadiname, ant išprovinėjimo dūšių žmonių ir ant pralydėjimo jų tūlais būdais galop savop Dievas pažymė́t teikės.

7. įrašyti į sąrašą: Pažymė́ta yr i ana butui.

8. užsirašyti: Aš knygą perskaičiau ir kai kuriuos sakinius į tą knygą pasižymė́jau. Akiniuotasis čiupinėjo kiekvieną popieriuką, vedžiojo pirštu po didįjį lapą, pieštuku ką pasižymėdamas. Jis atskleidė puslapį, kurį turėjo pasižymėjęs.

9. įvardžiuotinis: Būdvardžiai esti: pažymėti ir nežymėti. Skaitant sakoma daugiausiai vis nežymėti skaitvardžiai, atskiriant gi kurį nuo kitų, arba parodžiant jam didesnį pareiškinimą – sakoma pažymėtais.
péržymėti.

1. iš naujo pažymėti.

2. žymint suklysti.
pražymė́ti.

1. paženklinti: Ėrelį savo pražymė́k, t. y. prapjauk ausį su peiliu dėl žymės.

2. paskirti, nulemti.

3. išsiskirti: Kiekviename Lietuvos miestelyje bažnyčia daugiausiai prasižymi savo didumu.
prižymė́ti.

1. daug priženklinti.

2. antspaudų prispausti.
sužymė́ti.

1. suženklinti, padaryti žymes: Visos sužymė́tos – vienai [avelei] stančkiukė į ausį, kitai skylė. Kito gyvenimo (ūkio) – kitoj kojoj įkirpta [avis],
sužymė́ta būdavai. Važiuoja turgun [šykštuolis],
sužỹmi aruodus.

2. surašyti: Žemaičiuose 2424 km pakelėse Ig. Končius sužymėjo 1725 įvairias statulėles. Sužymė́ti puslapius. Viskas buvo aiškiausiai surašyta ir sužymėta, kada ką reikėjo dirbti. | Žodžiai ir sakiniai, kaip jau sakyta, ir kirčiais sužymimi. Susižymė́jo egzaminų dienas. Ant atskirų lapelių susižymėjo pastabas.

3. pažymėti padalas: Iš anksto sužymėta juosta. Reikia turėti liniuotę matavimui, sužymėtą milimetrais.

4. pasirodyti: Veide sužymėjo smalsumas.
užžymė́ti.

1. užženklinti, padaryti žymę: Kai išsitrauki numarius [daržams ravėti],
tai ažužỹmi. Ažužymė́k, kiek nupjaut. Užžymėta vieta. Yr tenoj užužymė́ta, ligi kur patręšta. Daba čia dykuma, o seniau būdavo užžymė́ta stulpelių stulpeliais. Yra toki pušelė, ažžymė́ta, eik tik nuskirsk. Siena – užužymė́ta audimas. Užžymė́kit maišus. Vokietis duos popieriuką, reiks krauju užžymė́t (ant paso padėti piršto atspaudą) . Rankose turėjo kastuvą ir kasė duobę, prieš tai užžymėjęs ją ratu. Ir nepraleido nei subatai, nei šventei Velykų, bet nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymė́tas ir sargais apveizdėtas grabas jo. Užužymė́jai kaip maišelyje nuodžias manas. Ažsižymė́jo tą daiktą ir ejo kastų pinigų. Užsižymė́jo tik vietą, o tos mergytės jau neberado: žvėrių sudraskyta buvo. Užsižymė́jo, užsirašė, atpjovė va tokius du ruoželius, nu i abiem kojom i suraukė [nagines].

2. užrašyti: O aš pasilikęs užžymiu, kas pagalbos atvažiuoja. Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo. Mokestis buvo nuo žemės rūšies, užsižymė́kit.

3. pradėti gesti, pūti: Daug užsižymė́jusių bulbių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apzymeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žymė́ti, </b>žỹmi (žỹmia, -ėja. žyma), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti matomam, reikštis: </span> Kai išėjom, jau žymė́jo diena. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis. Nežymė́jo, kur kelio būta. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs. Paaugę jau buvo [viščiukai], jau vištytės žymė́jo. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? Ir žymėjo, kaip jis. vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško. Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis. Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo. Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia. Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom. <br/><b>žymė́tai</b>. Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę. <br/><b>žymė́tinai</b>. Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje]. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio. Jos veide žymėjosi nuliūdimas. <br/>2. <span class="explanation">daryti žymę, ženklinti: </span> Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius]. Žymė́davai [avis]: į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas. Žąsis tai žymė́davo. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė [ra] kaip atsiimt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė. Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu. <br/>3. <span class="explanation">būti ženklu: </span> Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų. Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos. <br/>4. <span class="explanation">užrašyti (mintis, duomenis): </span> Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius. Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose. <br/>5. <span class="explanation">įrašyti (ženklą): </span> Vidurinė priegaidė žymima ženklu. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu. arba akūto ženklu, kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas. Sen [ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti. Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti. <br/>6. <span class="explanation">reikšti: </span> </span> Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas. <br/>7. <span class="explanation">reikštis, išsiskirti: </span> [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu?. Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa. <br/>8. <span class="explanation">nurodyti, skelbti: </span> Tuo laiku jis. buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti. <br/><b>apžymė́ti</b>. <br/>1. pažymėti 1: Jau aš apžymė́jau avis. Apžymėtas medis tegal stovėti iki trejų metų. <br/>2. pažymėti 4. Ogi, ta mergiščia sporte jau buvo apsižymė́jus. <br/><b>atžymė́ti</b>. <br/>1. pažymėti 1: Smaigais atžymėti. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles atžymi. Netgi komandiruotės pažymėjimo fabrike neatžymėjo. Tai anys atsižymėjo tą vietą, padėjo pagaliuką. <br/>2. pažymėti 3: Žinoma, pradžią reikia kuo nors atžymėti. Joninių diena ypatingai esti atžymima. <br/>3. pažymėti 4. Kasdienine kalba h [erojumi] vadinami žmonės, itin atsižymėję drąsa, narsa, nepaprastais žygiais, ypač karo metu. Didžiu darbu jis atsižymėjo. Armėnai ypač atsižymi visur narsumu. Kariūmenėje labai atsižymėjo ir išėjo į didelius vyresniuosius. Lietuviai tę buvo labai atsižymė́ję. Sonetai atsižymi kalbos vaizdingumu. Kikilių šeimyna atsižymi savo gabumu. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti, išryškėti: </span> Pulkininkas išpūtė lūpas ir sušvilpė, o jo veide atsižymėjo pašaipa. <br/><b>įžymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti žymę, pažymėti: </span> Paženklintas, įžymėtas. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta. Ka pažintų, teip jau juos. įžymė́davo. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t. \| Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm. Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų. Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį]. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast. Kad jos. tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio [ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė [ja]. <br/>2. <span class="explanation">įsidėmėti, žinoti: </span> Giliai širdin savo inžymėkim. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba. Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu. <br/>3. <span class="explanation">pasireikšti: </span> Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje. <br/>4. <span class="explanation">pabrėžti, akcentuoti: </span> Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis. <br/>5. <span class="explanation">primušti, prikulti: </span> Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi. <br/><b>išžymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">panaikinti žymę: </span> Išžymė́k, t. y. žymes išimk. <br/>2. <span class="explanation">sužymėti: </span> Ižžymiu, ižžiedžiu, ižspaudžiu. Nuėjo ir išžymė́jo tuos medžius. <br/>3. <span class="explanation">pasireikšti, išsiskirti: </span> Publika buvo, žodžiu sakant, pilka, niekuo neišsižyminti, neįdomi. [Miestas] lig šiolei niekuom neišsižymėjo nuo kitų. Kūčių diena gertuvėje išsižymėdavo iš visų kitų dienų. <br/><b>nužymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti žymę, paženklinti: </span> </span> Pionieriai nužymė́jo vietą apkasams kasti. Dabar kiaurai visą kelią akmenėliais nužymėjo. Šiandien pat apmatuos griovį, nužymės kuoleliais [kur kasti]. Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas. <br/>2. <span class="explanation">nurodyti, nusakyti: </span> Dažnai išdidi karalienė nužymėtu laiku įsakydavo save nešti pro Libano namus. Kas kuo gali, tuo istoriškuosius metus nužymi. Visi tie dabarties bruožai tik nužymėti. Kiekviena visuomenė savaip nužymi žmonijos kelią. Apysakoje pastabiai nužymėtos ryškesnės jo būdo ir elgesio ypatybės. Jis gi siekia tikslo, kurį nusižymėjęs. <br/>3. <span class="explanation">reikšti: </span> </span> Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi. <br/>4. <span class="explanation">įsidėmėti: </span> Apmatavo šiaučius dangų akimis, nusižymėjo, kur saulė sėdo, ir bėgte marš nosies tiesumu į Šilų kaimą. <br/><b>pažymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti žymę, paženklinti: </span> </span> Pažymė́ti yra žymes įdėti. Mažiučiam gėriukam įkirpdavo, vis būdavo pažymė́tos [avys]. Kaip kerpam pavaserį avis, tai paliekam kuokštą [vilnos] ant nugaros, teip būdavo pažymė́tos avys. Reikėjo apsigynimo liniją pažymė́ti. Pažỹmi gal kiek baroniukus [avių bandoje]. Ten dar keturi medžiai y [ra] tokie, ten buvo didžiojo altoriaus vieta, i dabar tebė [ra] da pažymė́ta. Čia atsimeni savo pasėlio nepažymėjęs – bėgi atgal, pagalėlius kelis pasigavęs. Visai ir pamiršau duoti pažymėti geležinkelio stoty savo bilietą. Buvo kapais pažymė́ti visi keliai ir keleliai. Pažymėta yra ant mūsų šviesybė veido tavo. Nors ir pažymėta mirties ženklu, ji tebetryško nepalaužtos dvasios kūrybiniais polėkiais. Pažymėjai ežias, aba rubežius jo. kurie pražengti ir prašokti negal būt. Pinigus nunešė sodan, išėmė gražiai su lopeta velėną ir pasižymėjęs tą sodo vietą. Štai nugramdyta žievė – visai neseniai meška perbraukė nagais per kedrą ir pasižymėjo sau taką. Pasižymėk ant bambos [, kad nepamirštum]. <span class="explanation">būti žymu, matoma: </span> Vidgirių girioj yra tokia dvarvietė, – ir dabar pažymi jo pamatai. <br/>2. <span class="explanation">patvirtinti, paliudyti: </span> Šiuo pažỹmima, kad pilietis N tikrai dirba valstybiniame banke. Kareiviai reikalavo knygutę, kur pažymė́ta, kas aš esu. <span class="explanation">nurodyti ypatybę: </span> Sudėtinis būdvardinis ir dalyvinis pažyminys gali eiti ne tik prieš pažymimąjį žodį, bet ir po jo. Šituos įvardžius, skirdami nuo parodomųjų, vadinsime pažymimaisiais. Šis žodis pažymi ne tiek laiko ilgį, kiek laiko tėkmės būdą. <br/>3. <span class="explanation">minėti kaip reikšmingą, svarbų: </span> Tėvynės prisikėlimą pažymė́ti. Sėskis. Nuodėmė būtų nepažymėti įkurtuvių. Jungtuves pažymėjo tarp savųjų. Labai jau pasižymė́davo, kad ir pašalinis užvažiavai ir pamatysi, kur vardinės. Lietuva jo žygius bus gražiai pasižymėjusi. <br/>4. <span class="explanation">išskirti kokia nors ypatybe: </span> Negerais darbais pažymėtas. Jau yra tie vaikai pasižymė́ję gerai kaip peštukai. Jis buvo tykus, ramus, niekuo nenorėjo pasižymėti. Kalvis pasižymėjo sąmoju ir aštriu liežuviu. Ji įrodinėjo savo vyrui Jokūbui, kad retai dar ir žmogus pasižymi tokia švara. Sutartinių giesmininkai dažnai būdavo ir pasižymėję skudutininkai, ragų bei daudyčių pūtėjai. Netrukus ir čia pasižymėjo, tik jau ne kojomis, bet galva. Simbolinis menas pasižymįs kilnumu ir milžiniškais mastais. <br/>5. <span class="explanation">nurodyti, pabrėžti, pasakyti: </span> Turiu pažymėti, kad ne tik pirkliai ir matrosai, bet ir visi pajūrio gyventojai moka abidvi kalbas. Noriu čia trumpai pažymėti, ką mačiau, girdėjau. Pažymėtina, kad naminės pelėdos skiriasi tarp savęs spalva – vieni individai yra pilkos spalvos, kiti – rudos. Tarp šitos rūšies įnagininkų pažymėtini yra ypačiai tarinio įnagininkai. <br/>6. <span class="explanation">paskirti, lemti: </span> Dievas teip pažymė́jo kokį amžių gyvęt. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė. O anas tarė jump: daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra. Šitie namai Dievo ant tarnavimo ir ant garbės Dievo, ant sakymo žodžio Dievo ir ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra atiduoti ir pažymėti. Dvasias anas dangujęjas, kurias angelais vadiname, ant išprovinėjimo dūšių žmonių ir ant pralydėjimo jų tūlais būdais galop savop Dievas pažymė́t teikės. <br/>7. <span class="explanation">įrašyti į sąrašą: </span> Pažymė́ta yr i ana butui. <br/>8. <span class="explanation">užsirašyti: </span> Aš knygą perskaičiau ir kai kuriuos sakinius į tą knygą pasižymė́jau. Akiniuotasis čiupinėjo kiekvieną popieriuką, vedžiojo pirštu po didįjį lapą, pieštuku ką pasižymėdamas. Jis atskleidė puslapį, kurį turėjo pasižymėjęs. <br/>9. <span class="explanation">įvardžiuotinis: </span> Būdvardžiai esti: pažymėti ir nežymėti. Skaitant sakoma daugiausiai vis nežymėti skaitvardžiai, atskiriant gi kurį nuo kitų, arba parodžiant jam didesnį pareiškinimą – sakoma pažymėtais. <br/><b>péržymėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo pažymėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">žymint suklysti. </span> <br/><b>pražymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paženklinti: </span> Ėrelį savo pražymė́k, t. y. prapjauk ausį su peiliu dėl žymės. <br/>2. <span class="explanation">paskirti, nulemti. </span> <br/>3. <span class="explanation">išsiskirti: </span> Kiekviename Lietuvos miestelyje bažnyčia daugiausiai prasižymi savo didumu. <br/><b>prižymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug priženklinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">antspaudų prispausti. </span> <br/><b>sužymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suženklinti, padaryti žymes: </span> Visos sužymė́tos – vienai [avelei] stančkiukė į ausį, kitai skylė. Kito gyvenimo <span class="explanation"> (ūkio) </span> – kitoj kojoj įkirpta [avis], sužymė́ta būdavai. Važiuoja turgun [šykštuolis], sužỹmi aruodus. <br/>2. <span class="explanation">surašyti: </span> Žemaičiuose 2424 km pakelėse Ig. Končius sužymėjo 1725 įvairias statulėles. Sužymė́ti puslapius. Viskas buvo aiškiausiai surašyta ir sužymėta, kada ką reikėjo dirbti. \| Žodžiai ir sakiniai, kaip jau sakyta, ir kirčiais sužymimi. Susižymė́jo egzaminų dienas. Ant atskirų lapelių susižymėjo pastabas. <br/>3. <span class="explanation">pažymėti padalas: </span> Iš anksto sužymėta juosta. Reikia turėti liniuotę matavimui, sužymėtą milimetrais. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti: </span> Veide sužymėjo smalsumas. <br/><b>užžymė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užženklinti, padaryti žymę: </span> Kai išsitrauki numarius [daržams ravėti], tai ažužỹmi. Ažužymė́k, kiek nupjaut. Užžymėta vieta. Yr tenoj užužymė́ta, ligi kur patręšta. Daba čia dykuma, o seniau būdavo užžymė́ta stulpelių stulpeliais. Yra toki pušelė, ažžymė́ta, eik tik nuskirsk. Siena – užužymė́ta audimas. Užžymė́kit maišus. Vokietis duos popieriuką, reiks krauju užžymė́t <span class="explanation"> (ant paso padėti piršto atspaudą) </span>. Rankose turėjo kastuvą ir kasė duobę, prieš tai užžymėjęs ją ratu. Ir nepraleido nei subatai, nei šventei Velykų, bet nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymė́tas ir sargais apveizdėtas grabas jo. Užužymė́jai kaip maišelyje nuodžias manas. Ažsižymė́jo tą daiktą ir ejo kastų pinigų. Užsižymė́jo tik vietą, o tos mergytės jau neberado: žvėrių sudraskyta buvo. Užsižymė́jo, užsirašė, atpjovė va tokius du ruoželius, nu i abiem kojom i suraukė [nagines]. <br/>2. <span class="explanation">užrašyti: </span> O aš pasilikęs užžymiu, kas pagalbos atvažiuoja. Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo. Mokestis buvo nuo žemės rūšies, užsižymė́kit. <br/>3. <span class="explanation">pradėti gesti, pūti: </span> Daug užsižymė́jusių bulbių.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.