ašrùs, -ì.
1. aštrus 1: Peilis tur būti ašrus. Peilis ašrùs, o kirvis bukas.
ašriaĩ. Ar ašriaĩ sutekinai kirvį?
ašrỹn. Juo katinas senyn, tuo nagai ašryn. grublėtas: Per kelius ašrius. Reikėjo dar ropoti par kalną ašrų krumsliuotą.
2. gailus, dilgus: Skirčiau. bernužėliui ãšrią dilgynėlę.
3. griežtas: Ašrus gyvenimas. Bijaus pakūtos ašrios.
ašriaĩ. Todėl ir visokia vyresnybė tokį darbą ašriai karo [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.