atãplėša.
1. kas atplėšta, skeveldra; . atplėša 1: Perkūnas kad trenkė liepon, tai didžiausią atãplėšą nuvarė. | Duok man šitą ataplėšẽlę dančiui pakrapštyt.
2. akiplėša, priešgina: Jis toks atãplėša, su niekuo nesuburia, vis jam rodos, kad anas vienas tik geriau padaro už visus.
3. žioplys, avingalvis: Jau žinai, su tokiu atãplėša negi susirokuosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.