.
brìgzti, brỹzga (briñzga), brìzgo.
1. skarti, spurti, irti: Brinzga senas audimas po galiuką siūlų, o rykšta naujas audimas atkirptas. Ilgos kelnės veikiai briñzga. Jau tavo rankovės brỹzga. Mano kelnės visai jau brỹzga. Briñzga padalkės. Pradėjo brìgzti botagas.
2. šipti, virsti, trupėti. Skustuvo ašmens brỹzga.
apibrìgzti. apskarti, apspurti, apirti: Skepeta apibrìzgo. Apsiūlėk nosinę, kad neapbrìgztų. Vaikščioja apbrìzgęs.
atbrìgzti.
1. atspurti, atirti: Rankovės greit atbrỹzga (atbriñzga). Atbrìzgo padelkos tavo, t. y. atskaro. Atsiūlėk nosinukus, kad neatbrìgztų. Kūmų liežuviai neatbrìzgę (labai plepios) .
2. atšipti, atitrupėti: Reikia galąsti piela, labai atbrìzgo, nebepjauna malkų.
išbrìgzti.
1. iširti, išspurti: Kai retas audeklas, tai greitai išbrỹzga. Botagas išbrìzgo. Verpalai išbrizgo. Jo batai nuklypę, kelnės išbrizgusios, skylėtos. Išbrìzgęs kaip ubago lazda nuo sniego.
2. ištrupėti, išvirsti, atšipti: Į šaką visas pjūklas išbrìzgo. Dalgio rugiams plonai nekalk – išbrìgs, pasidarys kaip pjūklas.
nubrìgzti. nuskarti, nuspurti, nuirti: Marškinių padurkai nubrìzgo, ir tabaluo [ja] iš po apačios. Nebijok, aš nevaikščiosiu šitaip nubrìzgęs kaip tu.
pabrìgzti. apspurti, apskarti: Pabrìzgo (išsipašė) maišas. Marškinių apikaklaitė pabrìzgus, be guzikėlio. Nuo to vėjo net lūpos pabrỹzga. Nuo to bulvių sėmimo net mano pirštai pabrìzgo.
subrìgzti. suspurti, suirti: Kepurė subrìzgo. Aš nesisegsiu anuo subrìzgusiu žiponu.
užbrìgzti.
1. pradėti brigzti, spurti: Jau užbrìzgus skarelė, pabaigs brigzt – atsiūlėk.
2. užtrupėti, atšipti: Su tuo dalgiu nepapjausi, labai užbrizgęs.
3. užsigeisti: Kad ažbrìzgo vaikas – ir jam nupirk dūdelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.