brùkinti, -ina, -ino. brukìnti, -ìna, -ìno
1. stumdyti, varinėti.
2. bružinti, graužti: Audėm audeklus tokius storus, ką brùkina šlaunis.
atbrùkinti. atkišti, atsklęsti (duris): Ten kas beldžias į duris – eik atbrukìnk.
užbrùkinti. užkišti, užsklęsti (duris): Užbrukìnk gerai duris, kad kas neįeitų. Ar gerai užbrùkinai tvartą?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.