atbukėl|is, atbukėlė dkt. 1. kas atbukęs, neaštrus: Atbukėlis peilis. atbukėlė yla 2. prk. bukaprotis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.