atbulas

atbul|as, atbula
1. stovintis ar judantis užpakaliu į priekį, atžagarias, atpakalias: Jis pasitraukė atbulas
2. ne ta puse į viršų ar į priekį atsuktas: Paėmė atbulą knygą.
3. prk. priešingas, užsispyręs:
Jis visur vis atbulas atbulai prv.: atbulai eiti. atbulumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atbulas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	atbul\|as, atbula 1. stovintis ar judantis užpakaliu į priekį, atžagarias, atpakalias: Jis pasitraukė atbulas 2. ne ta puse į viršų ar į priekį atsuktas: Paėmė atbulą knygą. 3. prk. priešingas, užsispyręs: Jis visur vis atbulas atbulai prv.: atbulai eiti. atbulumas.