buvė́jas, -a. kas yra kur buvęs: Buvė́jas jis mat – nei jis buvo, nei jis ko! Kad ir giriasi, al menkas jis buvė́jas.
atbuvė́jas, -a. kas atbūna, atlieka: Jis teisingas atbuvėjas darbinių pavinasčių.
pribuvė́jas, -a. kas ilgai prabūva, ištveria gyvendamas kur: Pribuvė́ja mat, – kur ji tau pribus vienoj vietoj!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.