čiukšė́ti, čiùkši, -ė́jo. čiūkšė́ti, čiū́kši (čiū̃kši), -ė́jo
1. einant šlepsėti, vilkti kojas: Atsikėlė anksčiausiai ir ėmė po gryčią čiukšėti. Čiukšė́jo čiukšė́jo, šitaip ir parplėšė batus. O vilkelio kaip ponelio kaliošai čiukšė́jo. Klumpės pilnos vandens ir čiùkši. Kelkit kojas aukščiau, nečiūkšė́kit eidami.
2. valgant, ėdant čepsėti: Valgydamas pietus čiukšė́jo.
3. grikšėti: Miltai buvo su žemėm, tai kukulaičius valgant lyg ir čiùkši.
4. pukšėti, burbuliuoti. Į tuoktuvietę dar prieš auštant atskrenda patinai ir vaikščiodami ant žemės pradeda čiukšėti ir burbuliuoti.
atčiukšė́ti, àtčiukši, -ė́jo. ateiti čiukšint: Išgirdusi svečią, Murauskienė atsikėlė ir atčiukšėjo įsiavusi į šliures.
iščiukšė́ti, ìščiukši, -ė́jo. išeiti čiukšint: Apsiavė vyželėm ir iščiukšė́jo.
nučiukšė́ti, nùčiukši, -ė́jo. nueiti čiukšint: Čiukš čiukš nučiukšė́jo per kiemą kluonan.
parčiukšė́ti, par̃čiukši, -ė́jo. pareiti čiukšint: Lig anas namo parčiukšė̃s, pradės aušt.
sučiukšė́ti, sùčiukši, -ė́jo. sušlepsėti: Virtuvėje sučiūkšėjo senės žingsniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.