ãtdūsis. atdūsỹs.
1. kvėpavimas, atsikvėpimas, kvapas: Žemčiūgų teipogi ieško žmonės mariose. ir tenai be atdūsio, kolei gal iškęst, trunka. Iki paskutinio ãtdūsio mano amžiaus. Lyras miršta, iškvėpęs paskutinį kankinio atdūsį.
2. atsidusimas, dūsavimas: Tarė tėvas su atdūsiu: duok Dieve, duok Dieve. Džiovinsi, motute, sūnaus mandierėlę savo brangiais atdūsė̃liais. Nuo sunkių atdūsėlių tai vysta vainikėlis.
3. atilsis, atgajis: Duok manie ãtdūsį kieka tieka. Aš negaliu datūrėti taip sunkaus darbo be ãtdūsio. Ir darbininkui žmogui reikalingas šioks toks atdūsỹs.
be ãtdūsio uždusęs, skubėdamas: Parbėgo be ãtdūsio.
paskutìnį ãtdūsį išléisti mirti: Žmogus išleido paskutinį atdūsį.
víenu ãtdūsiu iš karto: Víenu ãtdūsiu į kalną įšoko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.