eidinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. eiti 1: Šituo taku nieks neeidinė́ja. Su kaimenėmis aplinkui eidinėja.
apeidinė́ti
1. apeiti 2: Viršininkas apeidinėjo išsirikiavusią kariuomenę. Anas apeidinė́ [ja] visas upes – baisią ukatą turia su žuvėms.
2. (yxaжывaць). patarnauti, pataikauti: Tu jo nežinai nei kap apeidinė́t – jam vis negerai.
3. apeiti 10: Ponai visokiomis gudrybėmis mėgina apeidinėti įstatymus.
4. →. apeiti
13. Mokėjo rašyti ir gražiai su merginomis apsieidinėti. Man jų bernas apsakinėjo, kaip su tavim ten apsieidinėjo.
ateidinė́ti.
1. ateiti 1: Ar ateidinė́jo kas pas ją? Jis buvo nusprendęs ateidinėti tik naktį. Ateidinėdavo kasdien tą pačią valandą. Būtų geriau, kad jis nebeateidinėtų į mano kambarį.
2. ateiti, artėti: Ateidinė́ja toks juodas debesis.
3. (aдxaдзiць) praeiti ligai, išgyti: Reikia [v] andenin kukterti devyniskart, ir ateidinė́ja kvaroba.
daeidinė́ti. daeiti
1.
įeidinė́ti
1. įeiti 1: Įeidinėjo žmonės, laikydami rankose mazgelius. Vis kas pro to miesto vartus išeidinėja ir įeidinėja.
2. (yxaжывaць). pataikauti, taikyti: Marti inseidinė́jo tik šešurą ir vyrą, o anytai nekėrino.
išeidinė́ti. išeiti:
1. Jie daugiau jau nebeišeidinėjo iš kambario. Jis liovėsi išeidinėjęs iš namų.
2. Ėmė lietuviai į užrubežį išeidinėti.
3. ištekėti: Išeidinė́ja iš ežero upė.
4. trauktis: Kai vokietys išeidinė́ [jo],
degino.
5. išeiti 21: Pradėjo išeidinėti lietuviški laiškai. Laikraščiai pradėjo išeidinėti.
6. išeiti 17: Sa pautais mašina mumi septyni šimtai išeidinė́ja.
7. dilti, nykti: Mėnas senagaliu būna neaiškus – išeidinė́ja.
8. sekti, būti pasekme, rodytis, atrodyti: Turėjo įgyti svarbesnį balsą, kaip tai iš viso išeidinėjo.
9. reikštis: Galybė iš jo išeidinėjo ir visus sveikais darė.
10. ristis (perint): A jau išeidinė́ja [viščiukai] ?
nueidinė́ti. nueiti 1: Ji nueidinėdavo pas juos. Nueidinėjom algos.
pareidinė́ti. pareiti:
1. Pareidinė́ja kasdien valgyt.
2. Pareidinėja pas mus iš kariuomenės vyrai.
3. rengtis pareiti, parvykti: Jis tada kap tik pareidinė́jo iš Amerikos.
péreidinėti
1. pereiti 5: Jis pereidinėdavo iš vienos vietos į kitą. Kariuomenė ėmė pereidinėti į sukilusios liaudies pusę. Padavimai pereidinėjo iš kartos į kartą.
2. pereiti 9: Péreidinė [jo] karas. Juodas debesaitis lyg péreidinėja.
praeidinė́ti. pradeidinėti: Zietelka praeidinė́ja iš laukų.
pradeidinė́ti. ištekėti: Upelė pradeidinė́ja nuog Jonuškos.
prieidinė́ti. prieiti 1: Visą dieną kareiviai po vieną ir grupėmis prieidinėjo.
sueidinė́ti. sueiti 2: Mergos sueidinė́davo vakaruot. Vakaruot sueidinė́ja visi vienan daiktan. Didė minia susieidinėjo. Susieidinėjo daug žmonių.
užeidinė́ti; .
1. užeiti 1: Tik užeidinėjam už stalo – jau jie sušveitė silkes.
2. užeiti 3: Daug aš užeidinė́jau pas žmones, ir niekas nepriėmė naktin. Ilgainiui pradėjau pas ją užeidinėti.
3. užeiti 12: Man jau dieną užeidinėjo kosulys.
4. kilti, prasidėti: Užeidinėjo karas, bėdavojo karalius, kad maža vaisko yra.
5. užeiti 19: Tada užeidinėjo vokiečiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.