x
ateiv|is, ateivė dkt. kas atvykęs, atsikėlęs gyventi iš kitur (ppr. iš kito krašto): Jis ateivis, ne čionykštis žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.