érdėti, -ėja (-i), -ėjo. irti:
1. Ko benorėt augimo, kad žemė nuo karščio érdi. Erdėjo Italija.
2. Siūlė kailinių érdėti pradeda. Išryško siūlės, ir pradėjo érdėti šarkas.
3. irti 4: Jos gyvas kūnas jau erdi.
atérdėti. atirti: Sijono padelkos atérdėjusios.
išérdėti. iširti:
1. Lentos išérdėjo, plyšiai – pirštas lįstų.
2. Mes atradom išerdėjusį miegamą maišą iš elnio kailio. Rankovės išérdėjo. Jei durnai siūsi, tai siūlės išérdės, t. y. iširs.
nuérdėti. nuirti 2: Marškinių rankovikės nuérdėjusios.
praérdėti. prairti 2: Vietomis tinklas buvo praerdėjęs.
suérdėti. suirti:
1. Meluodama ir velniava suérdėtų.
2. Megztinis jau visai suerdėjo. Suérdėję kailiniai, o prašo kaip už naujus.
3. supleišėti: Duok smetonos, lūpos suérdėjo kaip skardojai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.