atgesti

.
gèsti, gę̃sta (gę̃sa, geñsa, geñsta), gẽso.

1. nykti ugniai, šviesai; blėsti: Gaisras pamažu pradėjo gèsti. Gę̃sta žarijos. Žvakė nenori degti, vis gę̃sta. Matai, kad gazelis jau geñsta, eik gultų. Pečius geñsa – pakurstyk! Ugnis gẽso. Turi šviesa negęstanti degt. Eisim, seselės, namo, iš jaunimėlio namo, rasim močiutę negulusią, šviesią liktužę negesusią. Duokite mumus ižg aliejaus jūsų, nes lempos mūsų gęsa. Ugnis negęsanti amžinai degins. | Stalingrado didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa. Toli vakaruose baigė gesti paskutiniai saulėlydžio atspindžiai. Gęsta nuostabiai tyliai tolimi vakarai. Aušo dienos ir vėl geso. Geso paskutinė žvaigždė šilkinėje debesų properšoje. Diena geso liūdnai. Gęsta vakaro žaros. Pažvelgė gęstančiu žvilgsniu.

2. silpti; rimti, tilti; nykti: Man sveikata jau gę̃sta, t. y. mažinas. Nuo skausmo geso jo sąmonė. Tas žodis jau gę̃sta, jauni jo nebevartoja. Neimąs dalgis, kurio balsas greit gęsta, balsas nenukauka. Pas mus aušta ir temsta – tai klapatas vis negęsta. Negęstamu skausmu liepsnojo krūtinė. Kur meilė liepsnoja, te pageidos geñsa. Įsidegęs ginčas geso. Jam baigė gesti paskutinės viltys.
apgèsti.

1. kiek sumažėti ugniai, šviesai: Lempa apgęsta. Apgẽso ugnis tavo.
apgestinai. Nedegtų neapgestinai.

2. kiek apsilpti, aptilti: Širdis apgeñsta, negal ištūrėti. Jo akys jau nor apgesti. Jau apges tavo sylos. Žygmantas kalbėjo prie smerčio savo sūnams balsu apgesusiu. Kol savimi parvelki, dvasia apgęsta (uždūsti) .

3. netekti žado, nutilti, užsirėkti; pridusti; nusilpti: Aš apgesaũ besijuokdamas, t. y. širdis apsalo. Ana apgẽso bebėgdama, sunkiai benešdama. Taip užsikosėjo, kad net apgeso. Vaikas verkė, kol apgeso.
atgèsti. apgesti 1: Ugnis po puodu jau buvo tam tarpe atgesus, ir turėjo sukurstyt. Atgę̃santį ugnį sukurstyk iš naujo.
išgèsti.

1. išblėsti, užgesti: Ugnis benor išgèsti. Paskui ugnis labai išgę̃sta. Kad spjauji į kibirkštį, tad išgęsta. Jų lempos išgeso. Išgẽsęs nuodėgulis. Išgesę ugnikalniai. Ugnies šviesa buvo išgesusi. Meilės liepsna musyse vis bėganti neišgęsta. Išgeso meilė širdyse daugumo vaikų.

2. susilpti, sunykti: Jis buvo gal ne tiek senas, kiek sunykęs, išgesęs.
nugèsti.

1. užgesti: Degąs miškas jau nugẽso, t. y. nebėr degėsų.

2. nutilti, nurimti: Geso, nugẽso itoj ūtarka. Žmogus nugesęs. Jei eini nugesusiais (apleistais) dirvonais – liūdna, nejauku.

3. netekti žado; uždusti: Kad užsirėkė vaikas, tai net nugeso.
pagèsti. užgesti 1: Einam padabot pečių – gal pages? Žiburys akimirksnį sumirgėjo, vos nepageso.
prigèsti.

1. kiek sumažėti ugniai, šviesai, priblėsti: Ugnis prigesus pelenuos žėruoja. Prigę̃sta ir vėl šviesiau sužimba. Ugnis nekurstoma visai prigẽso. Tas vienas pagalys prigẽso ir rūksta kaip pastipęs. Rusink ugnį, jei priges, kad žibėtų. Vieną vakarą biskį prigẽsęs pečius buvo. Lempa buvo prigesusi ir menkai tešvietė. Ji nukėlė indą ir atsisuko į pilką, prigesusią pirkios šviesą. Prigesdama degė lempa. Akys blankios, prigesusios. Jis vėl susmuko, jo žvilgsnis prigeso. Ašaros iš prigesusių akių krinta. Raudonumas skruostų jau prigesęs.

2. kiek sunykti, nutilti: Jo balsas tartum prigeso. Iš tolo, iš laukų sklisdavo prigesęs kaip uodų zvimbimas giesmės garsas. Jo geismas prigeso. | Motoras prigeso.

3. apgesti 3: Lakštingala giedodama moka prigesti, užsigarėti.
sugèsti. užgesti 1: Sugẽso ugnis, nebepilk jau.
užgèsti.

1. nustoti degti; išnykti šviesai: Gaisrai užgeso. Senelio pypkė seniai užgeso. Žaibai užgeso, graustinė kažin kur už miškų nubildėjo. Užgẽso lempa. Žiburys užgẽso. Užgeso kaip žvakė. Pašaipos šypsena užgeso lyg silpna žvakelė. Pečius rusėjęs biškį ir užgẽsęs. Užgeso ūmai kaip ugnės ant piningų. Mieste dar nebuvo užgesę kautynių gaisrai. Nuodeglis ažugesęs. Kaip viesulai prabėgs greitai, greit užges kaip žaibas. Bus neužblėstanti ir neužgę̃stanti ugnis. Pelus sudegins neužgę̃sama ugnimi. Saulės spinduliai po truputį užgeso. Tol žiūrėdavę, kol užgesdavo saulėlydis. Viena akis visai užgẽsusi, kita dar kiek matau. Svetima krosnis nešildo, kai sava užgęsta.

2. sunykti, nurimti: Ligonis, žiūrėk, šmakšt ir užges (mirs) . Teip gražiai linai užsinešė žydėti ir tuoj užgẽso. Garbė ir malonė širdyje žmonių neužgeso. Užgeso linksmybė. | Klasių kova neužgęsta po to, kai priešui suduoti smarkūs smūgiai.

3. apgesti 3: Vaikas net ažgę̃sta berėkdamas. Ažgę̃sta net vaikas – aždusint gali toks kosulys. Kūdikis berėkdamas pamėlo, net užgeso, žado nustojo iš riksmo. Tėvas vaikam kad traukdavo, tuoj užgesdavo. Ot jau, rodos, visai užgès, tep verkia.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atgesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>gèsti, </b>gę̃sta (gę̃sa, geñsa, geñsta), gẽso. <br/>1. <span class="explanation">nykti ugniai, šviesai; blėsti: </span> Gaisras pamažu pradėjo gèsti. Gę̃sta žarijos. Žvakė nenori degti, vis gę̃sta. Matai, kad gazelis jau geñsta, eik gultų. Pečius geñsa – pakurstyk! Ugnis gẽso. Turi šviesa negęstanti degt. Eisim, seselės, namo, iš jaunimėlio namo, rasim močiutę negulusią, šviesią liktužę negesusią. Duokite mumus ižg aliejaus jūsų, nes lempos mūsų gęsa. Ugnis negęsanti amžinai degins. \| Stalingrado didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa. Toli vakaruose baigė gesti paskutiniai saulėlydžio atspindžiai. Gęsta nuostabiai tyliai tolimi vakarai. Aušo dienos ir vėl geso. Geso paskutinė žvaigždė šilkinėje debesų properšoje. Diena geso liūdnai. Gęsta vakaro žaros. Pažvelgė gęstančiu žvilgsniu. <br/>2. <span class="explanation">silpti; rimti, tilti; nykti: </span> Man sveikata jau gę̃sta, t. y. mažinas. Nuo skausmo geso jo sąmonė. Tas žodis jau gę̃sta, jauni jo nebevartoja. Neimąs dalgis, kurio balsas greit gęsta, balsas nenukauka. Pas mus aušta ir temsta – tai klapatas vis negęsta. Negęstamu skausmu liepsnojo krūtinė. Kur meilė liepsnoja, te pageidos geñsa. Įsidegęs ginčas geso. Jam baigė gesti paskutinės viltys. <br/><b>apgèsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek sumažėti ugniai, šviesai: </span> Lempa apgęsta. Apgẽso ugnis tavo. <br/><b>apgestinai</b>. Nedegtų neapgestinai. <br/>2. <span class="explanation">kiek apsilpti, aptilti: </span> Širdis apgeñsta, negal ištūrėti. Jo akys jau nor apgesti. Jau apges tavo sylos. Žygmantas kalbėjo prie smerčio savo sūnams balsu apgesusiu. Kol savimi parvelki, dvasia apgęsta <span class="explanation"> (uždūsti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">netekti žado, nutilti, užsirėkti; pridusti; nusilpti: </span> Aš apgesaũ besijuokdamas, t. y. širdis apsalo. Ana apgẽso bebėgdama, sunkiai benešdama. Taip užsikosėjo, kad net apgeso. Vaikas verkė, kol apgeso. <br/><b>atgèsti</b>. apgesti 1: Ugnis po puodu jau buvo tam tarpe atgesus, ir turėjo sukurstyt. Atgę̃santį ugnį sukurstyk iš naujo. <br/><b>išgèsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išblėsti, užgesti: </span> Ugnis benor išgèsti. Paskui ugnis labai išgę̃sta. Kad spjauji į kibirkštį, tad išgęsta. Jų lempos išgeso. Išgẽsęs nuodėgulis. Išgesę ugnikalniai. Ugnies šviesa buvo išgesusi. Meilės liepsna musyse vis bėganti neišgęsta. Išgeso meilė širdyse daugumo vaikų. <br/>2. <span class="explanation">susilpti, sunykti: </span> Jis buvo gal ne tiek senas, kiek sunykęs, išgesęs. <br/><b>nugèsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užgesti: </span> Degąs miškas jau nugẽso, t. y. nebėr degėsų. <br/>2. <span class="explanation">nutilti, nurimti: </span> Geso, nugẽso itoj ūtarka. Žmogus nugesęs. Jei eini nugesusiais <span class="explanation"> (apleistais) </span> dirvonais – liūdna, nejauku. <br/>3. <span class="explanation">netekti žado; uždusti: </span> Kad užsirėkė vaikas, tai net nugeso. <br/><b>pagèsti</b>. užgesti 1: Einam padabot pečių – gal pages? Žiburys akimirksnį sumirgėjo, vos nepageso. <br/><b>prigèsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek sumažėti ugniai, šviesai, priblėsti: </span> Ugnis prigesus pelenuos žėruoja. Prigę̃sta ir vėl šviesiau sužimba. Ugnis nekurstoma visai prigẽso. Tas vienas pagalys prigẽso ir rūksta kaip pastipęs. Rusink ugnį, jei priges, kad žibėtų. Vieną vakarą biskį prigẽsęs pečius buvo. Lempa buvo prigesusi ir menkai tešvietė. Ji nukėlė indą ir atsisuko į pilką, prigesusią pirkios šviesą. Prigesdama degė lempa. Akys blankios, prigesusios. Jis vėl susmuko, jo žvilgsnis prigeso. Ašaros iš prigesusių akių krinta. Raudonumas skruostų jau prigesęs. <br/>2. <span class="explanation">kiek sunykti, nutilti: </span> Jo balsas tartum prigeso. Iš tolo, iš laukų sklisdavo prigesęs kaip uodų zvimbimas giesmės garsas. Jo geismas prigeso. \| Motoras prigeso. <br/>3. apgesti 3: Lakštingala giedodama moka prigesti, užsigarėti. <br/><b>sugèsti</b>. užgesti 1: Sugẽso ugnis, nebepilk jau. <br/><b>užgèsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustoti degti; išnykti šviesai: </span> Gaisrai užgeso. Senelio pypkė seniai užgeso. Žaibai užgeso, graustinė kažin kur už miškų nubildėjo. Užgẽso lempa. Žiburys užgẽso. Užgeso kaip žvakė. Pašaipos šypsena užgeso lyg silpna žvakelė. Pečius rusėjęs biškį ir užgẽsęs. Užgeso ūmai kaip ugnės ant piningų. Mieste dar nebuvo užgesę kautynių gaisrai. Nuodeglis ažugesęs. Kaip viesulai prabėgs greitai, greit užges kaip žaibas. Bus neužblėstanti ir neužgę̃stanti ugnis. Pelus sudegins neužgę̃sama ugnimi. Saulės spinduliai po truputį užgeso. Tol žiūrėdavę, kol užgesdavo saulėlydis. Viena akis visai užgẽsusi, kita dar kiek matau. Svetima krosnis nešildo, kai sava užgęsta. <br/>2. <span class="explanation">sunykti, nurimti: </span> Ligonis, žiūrėk, šmakšt ir užges <span class="explanation"> (mirs) </span>. Teip gražiai linai užsinešė žydėti ir tuoj užgẽso. Garbė ir malonė širdyje žmonių neužgeso. Užgeso linksmybė. \| Klasių kova neužgęsta po to, kai priešui suduoti smarkūs smūgiai. <br/>3. apgesti 3: Vaikas net ažgę̃sta berėkdamas. Ažgę̃sta net vaikas – aždusint gali toks kosulys. Kūdikis berėkdamas pamėlo, net užgeso, žado nustojo iš riksmo. Tėvas vaikam kad traukdavo, tuoj užgesdavo. Ot jau, rodos, visai užgès, tep verkia.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.