atgimti

gìmti, -sta (-a; gẽma), -ė. gim̃ti, gẽma (-sta, gem̃sta), gìmė.

1. atsirasti pasaulyje gimdymu: Nors ir daug gimdavo kūdikių, bet du trečdaliai jų išmirdavo ir dvejų metų nesulaukę. Dvynukai vaikai gimė. Kartą žmogus gema ir kartą miršta. Žinom juk visi, kad mes nuoginteli gẽmam. Dabar daugiau gem̃sta, kaip miršta. Jų aną dieną gimė sūnus. Praėjus metams, marčiai gimė vaikiukas. Gimė ir mirė tarp kardų. Katrie gìmėm, tie ir mirsim. Gimęs esi, mirti reik. Kadai tu gìmęs? Kap gìmė jai vaikas, tai nuog to serga. Niekas negìmsta mokėdamas. Pasitaiko, kad gim̃sta po du iš karto ir gyvena. Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gìmsta, giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. Niekas pasauly be skausmo ir nepribrendęs negimsta. Mano mama gìmusi Jonaitytė buvo. Ar ne čėsty (laimėj) gimiaũ, ar ne čėsty augau. Mažu gimė – didžiu augo. Mušk, nebijok, ar iš kiaušinio gimęs! Ten mano gimta ir paaugta. Tada ėmė Abrahamas. visus tarnus, namie gimusius. Gema. žmogus. Visus tuos sūnus, kurie gima, įmesit upėn. | Žiemą gìmus telyčia. Kiškis nor visados būt kur gimęs. Kap tik gẽma baravykai, tuomkart vidurin kirmėlėlių randas. Nū gim̃sta mėnẽlis (jaunas mėnuo prasideda) . Negimus nemiela, nemirus negaila. Ką gi, vilkais gimę, vilkais dvės (jų neperauklėsi) . Maiše gimęs, maiše augęs – ką tu išmanai?! Atejai kaip gimusi (plika, dalies neatsinešei) , ir dar vis purkštauji. Kas du kartu gẽma?

2. kilti, kam nors naujam susikurti, atsirasti: Kova tarp seno ir naujo, tarp mirštančio ir gimstančio – štai mūsų vystymosi pagrindas. Iš seno gìmsta jauna. Gẽma diena, gẽma maistas. Gimsta dienos, gimsta dienoms ir darbas. Kaip sunkiai gimsta nauji žodžiai naujoms sąvokoms ir naujiems reiškiniams. Gimsta gyvenimas naujas. Be darbo negimsta miestų rūmai ir naujas laukų derlius. Mano galvoj gimė karščiausias troškimas pačiam plaukyti po vandenynus. Ir gimsta manyje karžygiškos mintys, pinasi didvyriški darbai. Iš jų darbo didžiosios mintys kitiems gimsta. Jo širdy gimsta kažkoks nesuprantamas jam jausmas. Iš ko pìkta gimsta pasaulyje?
antgim̃ti. užgimti:

1. Yra ančgìmusi kita karta – jauniesiems neprisakysi neiti į šokalą.

2. Añtgimė vaikas su kupra.
apgìmti, -sta (àpgema), àpgimė.

1. gimti su trūkumais, su neigiamomis savybėmis: Aš toks apgimiau, ir jau negaliu tą pamesti. Jis su tokiu naujikauliu apsigìmęs. Ar jis vėliau apžabalo, ar toks apsìgimė? Jis aklu ir apsìgimė. Jis tokiu nemeigėliu ir apsìgimė. Povilas raišu apsigimusį žmogų išgydė.

2. kartu su gimimu įgyti, įgimti: Toki anos buvo apgimta liga. Tėvu apsìgimiau (į tėvą panašus) .
atgìmti, -sta (àtgema), àtgimė.

1. gimti iš naujo; atsinaujinti: Kaipog gali žmogus atgimt senas būdamas?. Šaltis àtgimė tas pats, kap buvo. Pašaliai garino atgimstančios žemės kvapą. Jo atmintyje kaip gyvas atgimė visas susirinkimas.

2. gimti panašiam į ką: Àtgimė jis į tėvą savo iš lyties ir iš būdo (į tėvą panašus gimė) . Vaikas viškam (visiškai) ant močią atàgimė. Nežinau, piršleli, į ką tas mano vaikas atsigimė. Duktė atsìgimė į motiną. Į ką tu atsìgimei? Atsigìmęs į diedą. Pati buvo labai nedora, todėl ir Petris į ją atsigimė. Atsigim̃k tu man tei [p] į savo tėvą!

3. gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (pvz, nuo savo giminės): Ir į ką tas vaikas padabnas? – Atsigìmęs iš visos giminės (nepanašus į savo gimines) . Jis nuog visų giminių atsigìmęs. Atsigimti dvasiškai ir doriškai.
įgìmti, -sta (į̃gema), į̃gimė.

1. gimti 1: Kūdikis į̃gimė į rauples (kada rauplės siautė, per rauplių epidemiją) ir nesirgo.

2. gimstant įsigyti, gimstant atsinešti: Valdymo metodas nėra žmonėms įgimtas, bet įgyjamas patyrimu. Įgimtos ydos sunku užmiršti. Įgimęs jam tas vardas, ne įdėtas.

3. prasidėti: Jau ir kitas mėnuo į̃gimė, o šalta, ir gana. Gruodinis įgema (prasideda lapkričio mėnuo) . Įsigimsta pramonė, prekystė.

4. gimti panašiam į ką: Į ką žentas įsìgimė, toks bjaurybė! Į tėvą įsigimęs, lygiai toks kaip tėvas.
išgìmti, -sta (išgem̃sta), ìšgimė.

1. gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (nuo giminės): Sūnus toks ìšgimė, t. y. atskirus nuo visų esti. Išsigimęs iš savo giminės.

2. suprastėti, degeneruoti: Laukinis gyvulys, pavirsdamas naminiu, kiekuo išgimsta. Girsom rugiai išsìgimė. | Išsigema atskiros visuomenės grupės ir šeimos.

3. užgimti: Marijona išsigimė labai pikta. Pas tėvus išsigem̃sta visoki vaikai – ir geri, ir ledokai.

4. gimti panašiam į ką: Sūnus ne į tėvą išsigimęs buvo.
nugìmti, -sta, nùgimė

1. prigimti 2: Ans jau toks žvairas nùgimė. Anam ta raudona dėmė nugimusi (iš prigimties) .

2. gimti panašiam į ką: Jis nusigimė į dėdę. Abudu vaikai nusigimė į tėvą.
pagìmti, -sta (pàgema), pàgimė

1. gimti 1: Ans jau toks pàgimė – su viena suvytusia rankele. Ar tokio [je] valando [je] kas yr pagimęs. Šitie yra vaikai, kurie. pagimė žemėje Kanaan. Iš to pagimsta viltis. Yra vaikų, pasigimusių nesmilių (iš prigimties nesmalsių) . | Keršas arklys pasigema iš keršos karvės (kumelė stovėjo su kerša karve).

2. gimti panašiam į ką: Pagìmė į dėdes. Pasìgimė į tėvą.
pérgimti, pergim̃ti, -sta, pérgimė

1. gimti iš naujo; pasidaryti kitokiam: Toks apsigimęs, jau nebepárgims. Naujoj vietoj žmogus lyg per nauja pérgimsta. Aš jau nebepérsigimsiu – koks esmu, toks ir būsiu.

2. gimti tarp dviejų: Jie nepérgimti visi trys (iš eilės gimę) . Jis ne antras iš eilės, ba pérgimė. Jonas daug vyresnis už seserį – pergim̃tas.
pragimti. prigimti 1: Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi.
prigìmti, -sta, prìgimė

1. gimti (ppr. ne pirmam vaikui šeimoje): Jau trečias vaikas prìgimė, ir vis berniukas. Do vienas vaikas nevaikščiojo, ir kitas prìgimė. Vaikas prigémsta. | Aš jau toks esu prigìmęs. Joks mokymas nepadarys prigimtą silpnaprotį protingą. | Jūs ne prigimėt čionai (ne čiabuviai esate) . Esu prigimtas žemaitis. Jį už prigimtąjį (tikrą) sūnų priima. Koks prìgimė, toks ir mirs.

2. kartu su gimimu įsigyti, įgimti: Pritiko kaip prigimęs. Iš motinos jis prigimė odos baltumą. Jiems toks prìgimė būdas. Prigimtosios ydos. Avis tur neprietelį savo prigimtą. tatai esti vilkas. Prigimta liga. Ta liga jam prigìmusi. Gaila prigimtos šalelės ir jaunos mergelės. Prigimtas kraštas. Prìgimtas molis (čia pat iš žemių kasamas, ne atvežtas) . Prìgimtas darbas jo yra árti. Valgyti, gerti, miegoti, dirbti yra prìgimtas daiktas. Lietuviai galėję naudoties savo prigimtąja (gimtąja) kalba. Girdime kožnas savo liežuvį prigimtąjį. Be prigimtos meilės. Ir jų piktenybė jiems buvo prigimusi.

3. priprasti: Juk aš prie darbo pripratusi, prigìmusi. Jis prie barščių prigìmęs.
sugìmti, -sta, sùgimė.

1. visiems gimti: Jų vaikai visi sugìmę per metus po kits kito.

2. susirišti, susikibti: Daiktuose atomai yra susigimę.
užgìmti, -sta, ùžgimė

1. gimti 1: Aš ùžgimiau mažutėlis. Užgimė jamui sūnus, dukra. Užùgimė. Ùžgimė grynume ir varge. Bes man šimto metų senam vaikas užgims. Išbėgo iš gaisro kap užgìmus (nieko neišsinešė) . Koks ùžgimė, toks ir bus. Toks užgìmęs, toks ir mirs.

2. apsigimti: Buvo užsigìmę akli. Tie broliai bus bene po kokia pikta žvaigžde užsigimę. Užsigìmusiam kvailiu vaistų nėr. Drąsa užgimsta bekovojant!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gìmti, </b>-sta (-a; gẽma), -ė. gim̃ti, gẽma (-sta, gem̃sta), gìmė. <br/>1. <span class="explanation">atsirasti pasaulyje gimdymu: </span> Nors ir daug gimdavo kūdikių, bet du trečdaliai jų išmirdavo ir dvejų metų nesulaukę. Dvynukai vaikai gimė. Kartą žmogus gema ir kartą miršta. Žinom juk visi, kad mes nuoginteli gẽmam. Dabar daugiau gem̃sta, kaip miršta. Jų aną dieną gimė sūnus. Praėjus metams, marčiai gimė vaikiukas. Gimė ir mirė tarp kardų. Katrie gìmėm, tie ir mirsim. Gimęs esi, mirti reik. Kadai tu gìmęs? Kap gìmė jai vaikas, tai nuog to serga. Niekas negìmsta mokėdamas. Pasitaiko, kad gim̃sta po du iš karto ir gyvena. Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gìmsta, giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. Niekas pasauly be skausmo ir nepribrendęs negimsta. Mano mama gìmusi Jonaitytė buvo. Ar ne čėsty (laimėj) gimiaũ, ar ne čėsty augau. Mažu gimė – didžiu augo. Mušk, nebijok, ar iš kiaušinio gimęs! Ten mano gimta ir paaugta. Tada ėmė Abrahamas. visus tarnus, namie gimusius. Gema. žmogus. Visus tuos sūnus, kurie gima, įmesit upėn. | Žiemą gìmus telyčia. Kiškis nor visados būt kur gimęs. Kap tik gẽma baravykai, tuomkart vidurin kirmėlėlių randas. Nū gim̃sta mėnẽlis <span class="explanation"> (jaunas mėnuo prasideda) </span>. Negimus nemiela, nemirus negaila. Ką gi, vilkais gimę, vilkais dvės <span class="explanation"> (jų neperauklėsi) </span>. Maiše gimęs, maiše augęs – ką tu išmanai?! Atejai kaip gimusi <span class="explanation"> (plika, dalies neatsinešei) </span>, ir dar vis purkštauji. Kas du kartu gẽma? <br/>2. <span class="explanation">kilti, kam nors naujam susikurti, atsirasti: </span> Kova tarp seno ir naujo, tarp mirštančio ir gimstančio – štai mūsų vystymosi pagrindas. Iš seno gìmsta jauna. Gẽma diena, gẽma maistas. Gimsta dienos, gimsta dienoms ir darbas. Kaip sunkiai gimsta nauji žodžiai naujoms sąvokoms ir naujiems reiškiniams. Gimsta gyvenimas naujas. Be darbo negimsta miestų rūmai ir naujas laukų derlius. Mano galvoj gimė karščiausias troškimas pačiam plaukyti po vandenynus. Ir gimsta manyje karžygiškos mintys, pinasi didvyriški darbai. Iš jų darbo didžiosios mintys kitiems gimsta. Jo širdy gimsta kažkoks nesuprantamas jam jausmas. Iš ko pìkta gimsta pasaulyje? <br/><b>antgim̃ti</b>. užgimti: <br/>1. Yra ančgìmusi kita karta – jauniesiems neprisakysi neiti į šokalą. <br/>2. Añtgimė vaikas su kupra. <br/><b>apgìmti</b>, -sta (àpgema), àpgimė. <br/>1. <span class="explanation">gimti su trūkumais, su neigiamomis savybėmis: </span> Aš toks apgimiau, ir jau negaliu tą pamesti. Jis su tokiu naujikauliu apsigìmęs. Ar jis vėliau apžabalo, ar toks apsìgimė? Jis aklu ir apsìgimė. Jis tokiu nemeigėliu ir apsìgimė. Povilas raišu apsigimusį žmogų išgydė. <br/>2. <span class="explanation">kartu su gimimu įgyti, įgimti: </span> Toki anos buvo apgimta liga. Tėvu apsìgimiau <span class="explanation"> (į tėvą panašus) </span>. <br/><b>atgìmti, </b>-sta (àtgema), àtgimė. <br/>1. <span class="explanation">gimti iš naujo; atsinaujinti: </span> Kaipog gali žmogus atgimt senas būdamas?. Šaltis àtgimė tas pats, kap buvo. Pašaliai garino atgimstančios žemės kvapą. Jo atmintyje kaip gyvas atgimė visas susirinkimas. <br/>2. <span class="explanation">gimti panašiam į ką: </span> </span> </span> </span> </span> Àtgimė jis į tėvą savo iš lyties ir iš būdo <span class="explanation"> (į tėvą panašus gimė) </span>. Vaikas viškam <span class="explanation"> (visiškai) </span> ant močią atàgimė. Nežinau, piršleli, į ką tas mano vaikas atsigimė. Duktė atsìgimė į motiną. Į ką tu atsìgimei? Atsigìmęs į diedą. Pati buvo labai nedora, todėl ir Petris į ją atsigimė. Atsigim̃k tu man tei [p] į savo tėvą! <br/>3. <span class="explanation">gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (pvz, nuo savo giminės): </span> Ir į ką tas vaikas padabnas? – Atsigìmęs iš visos giminės <span class="explanation"> (nepanašus į savo gimines) </span>. Jis nuog visų giminių atsigìmęs. Atsigimti dvasiškai ir doriškai. <br/><b>įgìmti, </b>-sta (į̃gema), į̃gimė. <br/>1. gimti 1: Kūdikis į̃gimė į rauples <span class="explanation"> (kada rauplės siautė, per rauplių epidemiją) </span> ir nesirgo. <br/>2. <span class="explanation">gimstant įsigyti, gimstant atsinešti: </span> Valdymo metodas nėra žmonėms įgimtas, bet įgyjamas patyrimu. Įgimtos ydos sunku užmiršti. Įgimęs jam tas vardas, ne įdėtas. <br/>3. <span class="explanation">prasidėti: </span> Jau ir kitas mėnuo į̃gimė, o šalta, ir gana. Gruodinis įgema <span class="explanation"> (prasideda lapkričio mėnuo) </span>. Įsigimsta pramonė, prekystė. <br/>4. <span class="explanation">gimti panašiam į ką: </span> </span> </span> </span> </span> Į ką žentas įsìgimė, toks bjaurybė! Į tėvą įsigimęs, lygiai toks kaip tėvas. <br/><b>išgìmti, </b>-sta (išgem̃sta), ìšgimė. <br/>1. <span class="explanation">gimti nepanašiam į ką, atsitolinti (nuo giminės): </span> Sūnus toks ìšgimė, t. y. atskirus nuo visų esti. Išsigimęs iš savo giminės. <br/>2. <span class="explanation">suprastėti, degeneruoti: </span> Laukinis gyvulys, pavirsdamas naminiu, kiekuo išgimsta. Girsom rugiai išsìgimė. | Išsigema atskiros visuomenės grupės ir šeimos. <br/>3. <span class="explanation">užgimti: </span> Marijona išsigimė labai pikta. Pas tėvus išsigem̃sta visoki vaikai – ir geri, ir ledokai. <br/>4. <span class="explanation">gimti panašiam į ką: </span> </span> </span> </span> </span> Sūnus ne į tėvą išsigimęs buvo. <br/><b>nugìmti, </b>-sta, nùgimė<br/>1. prigimti 2: Ans jau toks žvairas nùgimė. Anam ta raudona dėmė nugimusi <span class="explanation"> (iš prigimties) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gimti panašiam į ką: </span> </span> </span> </span> </span> Jis nusigimė į dėdę. Abudu vaikai nusigimė į tėvą. <br/><b>pagìmti, </b>-sta (pàgema), pàgimė<br/>1. gimti 1: Ans jau toks pàgimė – su viena suvytusia rankele. Ar tokio [je] valando [je] kas yr pagimęs. Šitie yra vaikai, kurie. pagimė žemėje Kanaan. Iš to pagimsta viltis. Yra vaikų, pasigimusių nesmilių <span class="explanation"> (iš prigimties nesmalsių) </span>. | Keršas arklys pasigema iš keršos karvės <span class="explanation"> (kumelė stovėjo su kerša karve</span>). <br/>2. <span class="explanation">gimti panašiam į ką: </span> </span> </span> </span> </span> Pagìmė į dėdes. Pasìgimė į tėvą. <br/><b>pérgimti, </b>pergim̃ti, -sta, pérgimė<br/>1. <span class="explanation">gimti iš naujo; pasidaryti kitokiam: </span> Toks apsigimęs, jau nebepárgims. Naujoj vietoj žmogus lyg per nauja pérgimsta. Aš jau nebepérsigimsiu – koks esmu, toks ir būsiu. <br/>2. <span class="explanation">gimti tarp dviejų: </span> Jie nepérgimti visi trys <span class="explanation"> (iš eilės gimę) </span>. Jis ne antras iš eilės, ba pérgimė. Jonas daug vyresnis už seserį – pergim̃tas. <br/><b>pragimti</b>. prigimti 1: Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi. <br/><b>prigìmti, </b>-sta, prìgimė<br/>1. <span class="explanation">gimti (ppr. ne pirmam vaikui šeimoje): </span> Jau trečias vaikas prìgimė, ir vis berniukas. Do vienas vaikas nevaikščiojo, ir kitas prìgimė. Vaikas prigémsta. | Aš jau toks esu prigìmęs. Joks mokymas nepadarys prigimtą silpnaprotį protingą. | Jūs ne prigimėt čionai <span class="explanation"> (ne čiabuviai esate) </span>. Esu prigimtas žemaitis. Jį už prigimtąjį <span class="explanation"> (tikrą) </span> sūnų priima. Koks prìgimė, toks ir mirs. <br/>2. <span class="explanation">kartu su gimimu įsigyti, įgimti: </span> Pritiko kaip prigimęs. Iš motinos jis prigimė odos baltumą. Jiems toks prìgimė būdas. Prigimtosios ydos. Avis tur neprietelį savo prigimtą. tatai esti vilkas. Prigimta liga. Ta liga jam prigìmusi. Gaila prigimtos šalelės ir jaunos mergelės. Prigimtas kraštas. Prìgimtas molis <span class="explanation"> (čia pat iš žemių kasamas, ne atvežtas) </span>. Prìgimtas darbas jo yra árti. Valgyti, gerti, miegoti, dirbti yra prìgimtas daiktas. Lietuviai galėję naudoties savo prigimtąja <span class="explanation"> (gimtąja) </span> kalba. Girdime kožnas savo liežuvį prigimtąjį. Be prigimtos meilės. Ir jų piktenybė jiems buvo prigimusi. <br/>3. <span class="explanation">priprasti: </span> Juk aš prie darbo pripratusi, prigìmusi. Jis prie barščių prigìmęs. <br/><b>sugìmti, </b>-sta, sùgimė. <br/>1. <span class="explanation">visiems gimti: </span> Jų vaikai visi sugìmę per metus po kits kito. <br/>2. <span class="explanation">susirišti, susikibti: </span> Daiktuose atomai yra susigimę. <br/><b>užgìmti, </b>-sta, ùžgimė<br/>1. gimti 1: Aš ùžgimiau mažutėlis. Užgimė jamui sūnus, dukra. Užùgimė. Ùžgimė grynume ir varge. Bes man šimto metų senam vaikas užgims. Išbėgo iš gaisro kap užgìmus <span class="explanation"> (nieko neišsinešė) </span>. Koks ùžgimė, toks ir bus. Toks užgìmęs, toks ir mirs. <br/>2. <span class="explanation">apsigimti: </span> Buvo užsigìmę akli. Tie broliai bus bene po kokia pikta žvaigžde užsigimę. Užsigìmusiam kvailiu vaistų nėr. Drąsa užgimsta bekovojant!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.