gnýbti, -a (-ia), -o (-ė), gnỹbti.
1. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša. | Beržas gnyba pjūklą.
2. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai.
3. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit. Šaltis gnýbia, griebia, ima. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis. Man pilvą didei skaust, gnýb.
atgnýbti. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos. Atsignýbk, kiek patinka [pyrago].
įgnýbti
1. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui. Kap tik pasiekė, ir ingnybo. Žąsinas į pakinklę įgnýbė. Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) . Įsignýbk sau šlaunin.
2. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs !
į šìrdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį.
išgnýbti. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom. Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago.
nugnýbti.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi. | Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno. Norėjau nusignýbti kelius agurkus. | Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) .
2. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom. Pati nugnýbė porą gaidaičių. | Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna. Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba.
pagnýbti.
1. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti.
2. papjauti: Giltinė tave pagnýbs. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką?. Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio.
pérgnybti. pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis.
2. labai persmaugti (drabužius) ; per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas. Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) . Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs.
3. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs.
pragnýbti.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs.
2. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį.
prignýbti.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko. | Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti.
2. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau.
sugnýbti.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį. | Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) .
2. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė.
užgnýbti.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų.
2. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius. Žiemą kai kas paršą užsignýbia. Žusgnybau paršėką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.