gur̃sti, -sta, -do.
1. veltui laiką leisti, gaišti, trukti: Nei darbo dirba, tik gur̃sta. Negur̃sk nuėjęs. Ko tu gurstì po namus – kol geras kelias, žvyro ir malkų prisivežtum. Man reikia čėsas gur̃st.
2. nykti, skursti, menkėti, silpnėti, išsekti: Gur̃sta našlė su mažais vaikais. Kuprys be sauso oro ir dykumos platybės vien gursta ir nyksta. Vos mažam atsitikus priepuoliui, tuojaus gurstam širdė [je] savo. Kana kokia paršeliui pristojo liga, kad pradėjo gur̃sti.
3. stipti, dvėsti, galą gauti, žūti, išnykti: Šlapiuos metuos avelės gur̃sta. Neprižiūri gyvulių, tai užtat ir gur̃sta. Šitas gėrelis tuoj jau gur̃s.
apgur̃sti. ilgai kur užtrukti: Nuejai pas kaimynus ir apgurdaĩ.
atgur̃sti. atkusti, atsigauti: Kai palijo, tai visi buvę sunykę javai tuoj atgur̃do.
išgur̃sti.
1. kur nors kiek laiko išbūti, sugaišti: Visą dieną išgur̃do, išnyko ir nieko gero nepadarė. Vakar visą dieną išgurdaũ mieste.
2. išsekti, išvargti: Į senatvę visiškai išgurdaĩ! išsigimti: Išgur̃do (išėjo iš veislės) viščiukai, nebeauga. Išgurdo veislė.
3. išdvėsti, išstipti, išnykti: Perniai išgur̃do visos mūsų avelės, karvės. Išgur̃do mano bitės – dabar nebeturiu. Pavasarį paršai išgurdo. Šią žiemą visos žuvys po ledu išgur̃do. | Tik neravėk – tai batviniai ir išgur̃sta.
4. išdykti, pasileisti: Vaikai be vyresniųjų priežiūros greit išgur̃sta. Jis toks išgur̃dęs, kad ir mano posūnį išklaidino. Jūs labai išgurdę vaikai.
nugur̃sti.
1. nusilpnėti, nusilpti: Jeigu blogai duosi galvijam ėsti, tai jie galės nugur̃sti ir sunkiai pavasarį išeis ant žolės. Čiulbėki tenai ir jį raminki, lai nenugursta (nenuliūsta) jo širdis. Iki audrai nugurstant.
2. nudvėsti, nustipti: Netikęs paršas greičiau nugur̃sta. Vištelis vaikščiojo vaikščiojo susitraukęs ir nugur̃do.
3. pradingti, prapulti: Jo grėblys kažin kur nugur̃do, ir dabar neberanda. Jau kai tu kur nugursti, tai sulaukti negalima.
pagur̃sti. pasilpnėti, pamenkėti: Iš baimės pagursiu. Pagursta (nurimsta) vėjas.
pragur̃sti
1. praleisti laiką, pragaišti: Šiemet su mišku pragur̃dom visą žiemą, nebuvo kada nei į turgų nuvažiuoti. Su tokiais niekais, o dėlto pragurdom visą dieną. Pragurstù visas dienas tik besėdėdamas. Kad tu su tuo ledu viską pragursti.
2. pranykti, pradingti: Ir malkos pragurdo iš miško. Atmonijęs kryžokam užu savo brolius, iš akių pragursta. Rudenį trumpos dienos, ir tos kažin kur pragur̃sta. Kur tik jis nueina, ten ir pragur̃sta. sumenkėti, suskursti: Lietaus nebuvo, avižos ir pragur̃do. Iš pavasario buvo linai pasirodę nieko sau, dabar viškum pragur̃do. Bulbos šiemet visiškai pragur̃do.
sugur̃sti.
1. sugaišti, praversti kiek laiko: Būčiau anksčiau atejęs, bet užejau pas kaimyną ir sugurdaũ. Sugur̃dom su tuo miško kirtimu. Sugurdau visą dieną, pešdama žąsis. Jis sugurdo išėjęs turgun. Vieną mėnesį prie kūlimo sugur̃dom. Kur teip ilgai sugurdaĩ, kad nei pusryčio neparėjai?
2. sunykti, suskursti: Tokie gražūs buvo miežiai, o paskum sugur̃do, pranyko. Gailu žiūrėti į jų gyvulius – taip jie menki, maži, sugurdę. Kumeliai persilakstę sugur̃sta.
užgur̃sti. užskursti, užnykti: Mūsų paršeliai labai užgur̃dę. Užgurdęs kaip našlaitis ėriukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.