atgyti

.
gýti, gỹja (gyna, gysta. gìja), gìjo

1. sveikti, taisytis: Aš jau gijù. Jau ligonis gỹja. Jau koją niežti, turbūt gỹja. Gyti, rods, gysiu, tavo nebūsiu. Užpylęs pirm gỹjančio (gydančio), paskui gyvojo vandenio, padarė sveiką. Neišvaistomos žaizdos. nėmaž negỹja. Lėtai gijo jos sieloje padarytos žaizdos.

2. gaivintis, gautis, vėl pasidaryti gyvam: Mirę gìjo. Gijo pamažu senoji tradicija.

3. augti, imtis: Šiemet skiepintos obelaitės jau gỹja. Liepas sunkiai gỹja. Lynančiõ [je] batviniai greit gỹna. Kaip matosi, ar gyna diegas, medis pasodintas? Giedros yra didės, neleidžia gyti sprausmėms.

4. imti įgauti, įgyti: Juo šmeižė, juo gijo didesnės skonies ir pamėgimo.

5. gyventi: Aš karauju, ar reiks gýti, ar mirti. Pirkit mums iš ten javų, kad gytumime, o ne mirtumime. O Seth gijo šimtą ir penkeris metus.
ančgýti. apgyti 2: Paraukė man nagines kaip ančgìjusias (tinkamo dydžio, geras) .
apgýti.

1. kiek pasveikti: Apgìjo vaikas kiek, ir vėl liga atsikartojo. Patepiau spiritu pirštą, ir jau apgìjo.

2. apaugti: Kad pasiuvo drabužius – kap apgìję (kaip kartu augę) . Pasiuvau batą kaip iš ševreto! Kaip gytie apgijus koja!
atgýti

1. pasveikti: Blogasis ligonis vėl atgìjo. Žiemą sirgau ilgai – trudna atgýt.

2. atsigaivinti, atsigauti, vėl pasidaryti gyvam: Atgỹja vabalas pusmiris. Musis pavasarį gyte atgỹna. Vieną ketvirtį valandos buvus, visos nuskandintosios bitės atgyna ir visos vėl nuleka į savo senąjį aulį. Tas žąsiukas pats atgìjo. Medžiai ir žolės gyviau sušlamėjo, atgijo ir skleidė aplinkui sodrų kvapą. Pavasarį viskas àtgija. Sudžiūvęsis medis atgìjo. Žieminiai kvietkai visi atgìjo. Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti. Atgis didžiavyriai iš milžinų veislės. Atgijo šešėliai ir slankioja tyliai po tėviškės mielą sodelį. Tuojaus atgijo (pagyvėjo) mano mergelės – šoko linksmai šeštinį, duriną. Ir vėl atgyja viltis. Vabalai atsigijo. Sudėjęs papūtė – ir vėl atsigijo. Medžiai vėl atsigyja, pupelės sprogsta linksmai.

3. imti augti pasodintam daigui ar skiepui, prigyti: Jei tas diegas neatgytų, tai tujau reik kitą į jo vietą įdiegti.

4. atgauti: Jie atgijo visą laisvę.
įgýti. gauti, įsitaisyti: Duktė įgìjo skepetą, t. y. gavo. Mes patys daugiau proto įgyjame. O kaip įgijau jauną bernelį, jauną bernelį, didį vargelį. Matai, žmogau, kai įgijai išmintį, gavai kailinius. Plunksnas įgyti. Duok, kad protas šviesą įgytų. Iš kur ir kaip jis tiek pinigų įgijęs?! Storas duknas įgijau ir perkūno nebijau. Kolei žmonės įgijo bites, buvo ieškojimas medaus po girias. Ir to mažo daikto ingyt negalėjo ir neingis. Tokią naudą. įgyt ižg jo. Ir teorinės žinios, ir politinis patyrimas, ir organizatoriškas miklumas – visa tai įgyjami dalykai. Gramatikos dėka kalba įgyja galimumą apvilkti žmogaus mintis materialiniu kalbiniu apvalkalu. Tiktai ten, kur sunaikintas kapitalizmas, moteris įgyja lygias teises su vyrais visose gyvenimo srityse. Pirmą kartą istorijoje lietuvių nacionalinė kultūra įgijo visas galimybes plačiai vystytis. Jei norim gražų medį įgyti (užsiauginti), reik pardiegant jo kuokštą nugenėti. Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies. Akim meilės neįgysi. Džiaugias įgijęs kai varlė akis. Kad kiaulė ragus įgytų, visą svietą išbadytų. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kaip pasenau, akis įgijau. Kad taip įsigijus žąselę! Įsigijau gerą knygą. Įsigijo padorų drabužį. Kolūkiečiai įsigijo elektra varomą akselinę mašiną ir elektrinį melžimo agregatą. Mes laisvę įsigijome už kraują – ne dykai! Neturėjo boba bėdos, tai įsigìjo paršelį!
kẽterą įgýti pasidaryti neklusniam: Įgìjo į kẽterą sūnus, jau nebesuvaldysi.
išgyti. pasveikti: Išgijusiam ligoniui ilgai – kelerius metus taikomas mediciniškas stebėjimas. Marti iš ligos išgìjo. Ar jau išgijo tėvelis? Ant gytinõs pasidrūtino ir išgìs. Váikšrinkis, jeigu esi ligonis, tai greičiau išgýsi. Ar išgysi, mergele, ar išgysi, jaunoji? Kad aš išgysiu, tad tavo būsiu, o jei numirsiu, tu kitą gausi. Klauskis, išgysiu gu nuog tos ligos. Išgijęs nebeturi tokios sveikatos. Bet išgijęsis nežinojo, kas jis esąs. Buvo žmogus nebišgynamas ir mirė. Veik gal susirgti, bet neveik išgyti.
išgytinai. Kiti smertnai, kits ir dar rasi išgytinai, tačiau visi labai sunkiai suronyti.
nugýti

1. praeiti kūno paviršiaus ligai: Niežai jau nugìjo nuo skūros, kur buvo apdygę. Tėvas pasivilgė galvą, tuojaus nugijo.

2. gauti: Jis jau neprasgyvens, ba ką nugijo, tą nurijo. Neik niekur – dar nugysi akmeniu per galvą. Jau kad nugìjo mergaitė, tai nugìjo (jai kliuvo, nepasisekė) .
pagýti. pasveikti: Bet jeigu ir nesveikas, – išėjęs į laukus pagyja. Kaip pagijáu akimis, galiu ir vėl apnerti, aplopyti vaikus. Iš ligos pagijo jijė, t. y. patarpo. Nori, kad tavo moters pagytum. Jau buvo pagìję akes.
pragýti kiek pagyti: Ar pragìjo ana? Ligonis jau pragijo. Nepragyjama kvaraba.
prigýti.

1. imti augti pasodintam daigui, skiepui. Ne visi žolynai prigijo. Prigìjo medis, diegas pasvadintas. Pavasarį pasodinau šešias obelaites, ir prigìjo. Neverk, dukrele mieloji, prigis rūtelė žalioji. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie ilgainiui prigijo [gyvenime]. Tie žodžiai neprigis mūsų kalboje, nes netaisyklingai nukalti.

2. prisiimti. Sučiepijo ir mūsų vaikus [nuo raupų],
ale nė vienam čiepai neprigìjo.

3. prikibti, prilipti: Kiba tu prigijai prie to krėslo, kad negali atsikelt. Tinginys kaip prigijęs prie žemės gulėjo.
sugýti

1. pasveikti (ppr. žaizdai): Sugìjo, kas sirgo. Sugýsi, lig ištekėsi. Ar sugìjo pirštai, kur perpjovei? Ar jau sugijai rankas? Jis nebesugìs tai liga. Ne teip greit sugýti, kaip apsirgti. Tylėk, Petrai, susigysi, daugiau peilio nekliudysi.

2. atsigauti, pailsėti: Sėsk, tai sugysi biskį.

3. suaugti: Tep dailiai suleido tas stalius lentas – kap sugiję! Pavasariop sprausmės kaip reikiant sugyna. Visi lapeliai jau sugijo (susprogo), o ma [no] motinėka neàtgija.
užgýti.

1. sugyti žaizdai: Galva pramušta jau užgìjo. Pokarinėmis sąlygomis valstybinės paskolos naudojamos tam, kad greičiau užgytų karo žaizdos. Tavo žodis neužgijo širdė [je],
kad aš bjaurus, kad manęs nemyli. Tada užgis visos bėdos. Skola ne žaizda – neužgis.

2. prigyventi, patirti: Užgìjo daug vargo. Ir aš savo buity (buvime) užgijaũ visko – ir šilto, ir karšto.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>gýti, </b>gỹja (gyna, gysta. gìja), gìjo<br/>1. <span class="explanation">sveikti, taisytis: </span> Aš jau gijù. Jau ligonis gỹja. Jau koją niežti, turbūt gỹja. Gyti, rods, gysiu, tavo nebūsiu. Užpylęs pirm gỹjančio <span class="explanation"> (gydančio), </span> paskui gyvojo vandenio, padarė sveiką. Neišvaistomos žaizdos. nėmaž negỹja. Lėtai gijo jos sieloje padarytos žaizdos. <br/>2. <span class="explanation">gaivintis, gautis, vėl pasidaryti gyvam: </span> Mirę gìjo. Gijo pamažu senoji tradicija. <br/>3. <span class="explanation">augti, imtis: </span> Šiemet skiepintos obelaitės jau gỹja. Liepas sunkiai gỹja. Lynančiõ [je] batviniai greit gỹna. Kaip matosi, ar gyna diegas, medis pasodintas? Giedros yra didės, neleidžia gyti sprausmėms. <br/>4. <span class="explanation">imti įgauti, įgyti: </span> Juo šmeižė, juo gijo didesnės skonies ir pamėgimo. <br/>5. <span class="explanation">gyventi: </span> Aš karauju, ar reiks gýti, ar mirti. Pirkit mums iš ten javų, kad gytumime, o ne mirtumime. O Seth gijo šimtą ir penkeris metus. <br/><b>ančgýti</b>. apgyti 2: Paraukė man nagines kaip ančgìjusias <span class="explanation"> (tinkamo dydžio, geras) </span>. <br/><b>apgýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pasveikti: </span> Apgìjo vaikas kiek, ir vėl liga atsikartojo. Patepiau spiritu pirštą, ir jau apgìjo. <br/>2. <span class="explanation">apaugti: </span> Kad pasiuvo drabužius – kap apgìję <span class="explanation"> (kaip kartu augę) </span>. Pasiuvau batą kaip iš ševreto! Kaip gytie apgijus koja! <br/><b>atgýti</b><br/>1. <span class="explanation">pasveikti: </span> </span> </span> Blogasis ligonis vėl atgìjo. Žiemą sirgau ilgai – trudna atgýt. <br/>2. <span class="explanation">atsigaivinti, atsigauti, vėl pasidaryti gyvam: </span> Atgỹja vabalas pusmiris. Musis pavasarį gyte atgỹna. Vieną ketvirtį valandos buvus, visos nuskandintosios bitės atgyna ir visos vėl nuleka į savo senąjį aulį. Tas žąsiukas pats atgìjo. Medžiai ir žolės gyviau sušlamėjo, atgijo ir skleidė aplinkui sodrų kvapą. Pavasarį viskas àtgija. Sudžiūvęsis medis atgìjo. Žieminiai kvietkai visi atgìjo. Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti. Atgis didžiavyriai iš milžinų veislės. Atgijo šešėliai ir slankioja tyliai po tėviškės mielą sodelį. Tuojaus atgijo (pagyvėjo) mano mergelės – šoko linksmai šeštinį, duriną. Ir vėl atgyja viltis. Vabalai atsigijo. Sudėjęs papūtė – ir vėl atsigijo. Medžiai vėl atsigyja, pupelės sprogsta linksmai. <br/>3. <span class="explanation">imti augti pasodintam daigui ar skiepui, prigyti: </span> Jei tas diegas neatgytų, tai tujau reik kitą į jo vietą įdiegti. <br/>4. <span class="explanation">atgauti: </span> Jie atgijo visą laisvę. <br/><b>įgýti</b>. <span class="explanation">gauti, įsitaisyti: </span> Duktė įgìjo skepetą, t. y. gavo. Mes patys daugiau proto įgyjame. O kaip įgijau jauną bernelį, jauną bernelį, didį vargelį. Matai, žmogau, kai įgijai išmintį, gavai kailinius. Plunksnas įgyti. Duok, kad protas šviesą įgytų. Iš kur ir kaip jis tiek pinigų įgijęs?! Storas duknas įgijau ir perkūno nebijau. Kolei žmonės įgijo bites, buvo ieškojimas medaus po girias. Ir to mažo daikto ingyt negalėjo ir neingis. Tokią naudą. įgyt ižg jo. Ir teorinės žinios, ir politinis patyrimas, ir organizatoriškas miklumas – visa tai įgyjami dalykai. Gramatikos dėka kalba įgyja galimumą apvilkti žmogaus mintis materialiniu kalbiniu apvalkalu. Tiktai ten, kur sunaikintas kapitalizmas, moteris įgyja lygias teises su vyrais visose gyvenimo srityse. Pirmą kartą istorijoje lietuvių nacionalinė kultūra įgijo visas galimybes plačiai vystytis. Jei norim gražų medį įgyti <span class="explanation"> (užsiauginti), </span> reik pardiegant jo kuokštą nugenėti. Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies. Akim meilės neįgysi. Džiaugias įgijęs kai varlė akis. Kad kiaulė ragus įgytų, visą svietą išbadytų. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kaip pasenau, akis įgijau. Kad taip įsigijus žąselę! Įsigijau gerą knygą. Įsigijo padorų drabužį. Kolūkiečiai įsigijo elektra varomą akselinę mašiną ir elektrinį melžimo agregatą. Mes laisvę įsigijome už kraują – ne dykai! Neturėjo boba bėdos, tai įsigìjo paršelį! <br/><b> kẽterą įgýti</b> <span class="explanation">pasidaryti neklusniam: </span> Įgìjo į kẽterą sūnus, jau nebesuvaldysi. <br/><b>išgyti</b>. <span class="explanation">pasveikti: </span> </span> </span> Išgijusiam ligoniui ilgai – kelerius metus taikomas mediciniškas stebėjimas. Marti iš ligos išgìjo. Ar jau išgijo tėvelis? Ant gytinõs pasidrūtino ir išgìs. Váikšrinkis, jeigu esi ligonis, tai greičiau išgýsi. Ar išgysi, mergele, ar išgysi, jaunoji? Kad aš išgysiu, tad tavo būsiu, o jei numirsiu, tu kitą gausi. Klauskis, išgysiu gu nuog tos ligos. Išgijęs nebeturi tokios sveikatos. Bet išgijęsis nežinojo, kas jis esąs. Buvo žmogus nebišgynamas ir mirė. Veik gal susirgti, bet neveik išgyti. <br/><b>išgyti</b>nai. Kiti smertnai, kits ir dar rasi išgytinai, tačiau visi labai sunkiai suronyti. <br/><b>nugýti</b><br/>1. <span class="explanation">praeiti kūno paviršiaus ligai: </span> Niežai jau nugìjo nuo skūros, kur buvo apdygę. Tėvas pasivilgė galvą, tuojaus nugijo. <br/>2. <span class="explanation">gauti: </span> Jis jau neprasgyvens, ba ką nugijo, tą nurijo. Neik niekur – dar nugysi akmeniu per galvą. Jau kad nugìjo mergaitė, tai nugìjo <span class="explanation"> (jai kliuvo, nepasisekė) </span>. <br/><b>pagýti</b>. <span class="explanation">pasveikti: </span> </span> </span> Bet jeigu ir nesveikas, – išėjęs į laukus pagyja. Kaip pagijáu akimis, galiu ir vėl apnerti, aplopyti vaikus. Iš ligos pagijo jijė, t. y. patarpo. Nori, kad tavo moters pagytum. Jau buvo pagìję akes. <br/><b>pragýti</b> <span class="explanation">kiek pagyti: </span> Ar pragìjo ana? Ligonis jau pragijo. Nepragyjama kvaraba. <br/><b>prigýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti augti pasodintam daigui, skiepui</span>. Ne visi žolynai prigijo. Prigìjo medis, diegas pasvadintas. Pavasarį pasodinau šešias obelaites, ir prigìjo. Neverk, dukrele mieloji, prigis rūtelė žalioji. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie ilgainiui prigijo [gyvenime]. Tie žodžiai neprigis mūsų kalboje, nes netaisyklingai nukalti. <br/>2. <span class="explanation">prisiimti</span>. Sučiepijo ir mūsų vaikus [nuo raupų], ale nė vienam čiepai neprigìjo. <br/>3. <span class="explanation">prikibti, prilipti: </span> Kiba tu prigijai prie to krėslo, kad negali atsikelt. Tinginys kaip prigijęs prie žemės gulėjo. <br/><b>sugýti</b><br/>1. <span class="explanation">pasveikti (ppr. žaizdai): </span> Sugìjo, kas sirgo. Sugýsi, lig ištekėsi. Ar sugìjo pirštai, kur perpjovei? Ar jau sugijai rankas? Jis nebesugìs tai liga. Ne teip greit sugýti, kaip apsirgti. Tylėk, Petrai, susigysi, daugiau peilio nekliudysi. <br/>2. <span class="explanation">atsigauti, pailsėti: </span> Sėsk, tai sugysi biskį. <br/>3. <span class="explanation">suaugti: </span> Tep dailiai suleido tas stalius lentas – kap sugiję! Pavasariop sprausmės kaip reikiant sugyna. Visi lapeliai jau sugijo <span class="explanation"> (susprogo), </span> o ma [no] motinėka neàtgija. <br/><b>užgýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugyti žaizdai: </span> Galva pramušta jau užgìjo. Pokarinėmis sąlygomis valstybinės paskolos naudojamos tam, kad greičiau užgytų karo žaizdos. Tavo žodis neužgijo širdė [je], kad aš bjaurus, kad manęs nemyli. Tada užgis visos bėdos. Skola ne žaizda – neužgis. <br/>2. <span class="explanation">prigyventi, patirti: </span> Užgìjo daug vargo. Ir aš savo buity <span class="explanation"> (buvime) </span> užgijaũ visko – ir šilto, ir karšto.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.