dil̃binti, -ina, -ino. dìlbinti eiti padelbus akis, slampinti, spūdinti: Kur dil̃bini, nosį nuleidęs! Kad ir siunti kur, tai vos tik dil̃bina, kiaušis nu galvos nenukristų. Dil̃bina lyg vagis, nunėręs galvą. Eik greičiau: ale tai dil̃bina sau, lyg nieko dirbti nereiktų. Dil̃bina kaip šuva, nuleidęs uodegą. Žents per dvarą dil̃bin.
atidil̃binti. atslampinti, atspūdinti: Ir jie paskui atadil̃bina. Atėjo močiutė, atdil̃bino.
įdil̃binti. įeiti, įslampinti: Ko čia įdil̃binai kaip ožka į daržą.
išdil̃binti. išslampinti, išspūdinti: Apsisukė ir išdìlbino per duris.
nudil̃binti
1. nuleisti (akis, galvą): Nudìlbinęs akis ir į žmogų nedaboja. Kaip tik šitą pasakiau, tai tuoj galvą nudil̃bino ir nuejo.
2. nueiti padelbus akis, nuslampinti: Nudilbino kaip vilkas, ožką prarijęs.
padil̃binti
1. nuleisti, palenkti (galvą, akis): Tik galvą padil̃bino ir nieko daugiau nesakė. Ko sėdi padil̃binęs akis? Bėga šuo padil̃binęs uodegą.
2. nueiti, nuslampinti: Šuo šalin padil̃bino.
pardil̃binti. parslampinti, pareiti: Eisiu jau namo: kol pardil̃binsiu, tai ir vakaras ateis.
pradil̃binti. praeiti, praslampinti: Pradil̃bino nė žodžio nesakęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.