atidrožti

dróžti, -ia, -ė

1. su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: Vaikas dróžia šakalį. Dróžiamosios staklės. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui.
drožtinaĩ. Nesidróžia lygiai – šakotas [medis].

2. pjaustant, raižant daryti, gaminti: Jis grėbliui dantis dróžia. Senis bedrožią̃s grėblio galvą. Tarnavo drožtiems abrozams savo. Šarka dar medė [je],
jau iešmą drož. Ilgai iešmą bedróžiant šuo kepsnį nuneš. Nedrožk per ilgą iešmą.

3. tarkuoti: Drožia bulves vakarienei.

4. plėšti, nešioti: Kam tu kasdien naująjį apsivilkimą dróži!

5. graužti, ėsti: Vanduo dróžia ledą iš po apačios. Man gerklę dróžia (skauda) . Stiprus gėrimas, gerklę dróžia. Kai savo geriu, gerklę dróžia, kai svetimo – tik saldu saldu.

6. mušti, kirsti, šerti, duoti: Kad dróžė par ausį, tas net apvirto. Drožk, brolau, iš viso peties! Dróžk į akmenį su ta lazdele, i bus vandenio. Kad dróžė su botagu per kiškas. Drožk arkliam, tegul bėga. Drožė su ranka jam per veidą. Su savo ragais vilkui dróžė į makaulę. Sykį kai drožė, kraujas tekėjo; antrą kai drožė, žemė drebėjo. Kas bėga, tą ir dróžia.

7. sakyti, kalbėti, rėžti: Jis visiem teisybę dróžia į akis. Meluoja dróžia, net jam ausys kruta. Dróžia (skaito) iš knygos, kaip ropes kremta. Atvažiavo į miestelį agitatorius ir drožia, kad mes be ponų būsime. Drošme pamokslėlį apie vainikėlį.

8. valgyti, kirsti, gerti: Kad dróžia, lyg kad tris dienas nevalgę. Dróža anas barkščius kaip didelis. Dróžk dar vieną stiklinę alaus. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną. Ką gaspadinė išvirė, tą šis drožė. Neturtėlis su savo šeimyna bedrožią mėsą, net ausys jiems kruta.

9. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, braukti: Kad dróžia, tai dróžia, važiuotam negalima pavyt. Dróžia per lauką, net jam kulnai raitos. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka. Gerai pasistiprinau, galėsiu dróžt toliau. Gerai dróžia tavo arklys. Kur taip skuboms dróži? Per girią drožiant jiemdviem sutemo.

10. šlapinti, telžti: Da ji daba droš! Toks didelis bimbirėzas, o da į lovą tebdróža.

11. ką nors smarkiai dirbti, daryti, veikti: Vyrai malkas dróžia (pjauna) . Ji greit linus dróžia (verpia) . Tai dróžia storai pakulas! Tris dienas drožė (lijo) be parstojimo. Tykšt, kad dróžė (virto) į pelkę! Sustoję visi kad dróžė dainą, net miškai skambėjo. Muzika be pertrūkio dróžė šokius. Man tegu dróžia (trenkia) perkūnas, nebijau!
apdróžti.

1. apipjaustyti, nusmailinti, aplyginti (drožtuvu): Apdróžk labiau kuoliuką, taip nelįs. Apdróžiau kartis su drožtuvu, dabar tegul džiūna. Kipalis be kampų, tik vienas šulas aukštesnis ir apdróžtas. Apdróžiau jau visą kumpį, tik kaulas liko. Kaip apsidrõš botkotis, bus liaunus. Nusipurtyk [skiedreles, drožles],
neik čia visas apsidróžęs.

2. aptrinti, apgrūsti, apiplėšti: An žvyrą ratus apdróžia. Apdróžta [miežiai],
tada sumalta.

3. nuskurdinti: Mes šįmet visai apdróžti: supuvo mūs bulves. Kaimynas prapuolęs, visai apdrožtas.

4. įveikti kalboje: Jis gerą liežuvį turia, ne bile kas jį apdróžia.

5. apeiti: Apdrožiau aplink namą.

6. apsitelžti, apsišlapinti: Vaikas jau apsidróžė, ka teip kirka.
atidróžti

1. nupjaustyti, nulyginti (drožtuvu): Atidróžk šlėgos pašalius, kad neatšerpetotų teip veikiai.

2. atkirsti (kalbant): Karalius Vilius jaučiasi gerai atidrožęs. Tas berniukams atsidroždavo tuo pačiu saiku.

3. atsivalgyti: Dabar gali atsidróžti už visas nebūtas dienas.

4. smarkiai ateiti, atvykti: Atidróžk kada apsilankyt. Ką gi nevalgys, tokį tolumą atadrožęs. Aš dobilus atadróšiu art. Kad atadróžė, tai kaip penkiolikos metų.
įdróžti

1. įpjauti: Ne visiškai nudrožiau, tik truputį įdróžiau pagaliuką. Kad neįsidrožtų drabužis skalmedžių žievę su striūna drožant, kabinos ant kaklą lentalę, su aparu parištą.

2. drožiant įmesti: Kas čia tą skiedrą bliūdan įdróžė?

3. įkirsti, sušerti: Kai įdróžė jam penkis kančius, atsirado ir teisybė. Kaip šaltyšiui reik, įdróžiau tinginį Slunkių. Įdróžti kam smagiai.

4. įsigerti svaiginamųjų gėrimų: Parvažiavo tėvas gerokai įdróžęs. Vakar tiek buvau įsidróžęs, kad iš vieno žmogaus darėsi du.

5. įnikti ryti, ėsti: O vilkas tuo tarpu įsidrožė, šauniai įsikirto.

6. smarkiai įeiti, užeiti: Įdróžiau stačiai į vidų. Kol įdrožėm į kalną, prakaitu apsipylėm.
išdróžti

1. peiliu ar kitu aštriu daiktu išpjaustyti, išpjauti: Išdróžk plonai pluoštikus. Pasigamino lentą su išdrožtais įvairaus pločio grioveliais. Eina merga išdróžtu (įdubusiu) pilvu. Mažas, išdrožtais veidais žmogutis atsisėda. Kai aš buvau pas močiutę, žydėjau kaip rožė, o pas tave, bernužėli, išskutė išdrožė. Bulbės baisiai išsidróžia.

2. drožiant pagaminti, padirbti: Lanką išdróžti. Eldija iždrožta. Išdróžk man iš medžio paukštytę. Iš tavo širdelės ugnelę sukūrė, lygaus liemenėlio strielbelę išdrožė. Popiežnykai, sau patys nuliedami alba išdroždami ebrozus, anų meldėsi. Iš to uosio galima būtų gerą botkotį išsidróžt.

3. išgraužti, išėsti: Baisiausias grabes vanduo išdróžė. išdeginti: Spiritas gerklę išdróžė.

4. pasakyti, išrėžti: Išdróžiau viską į akis, nieko neužtylėjau. Jis gražią kalbą išdróžė. Mūsų visų mintį ji viena balsu išdróžė. Kada matydavo išgėrusį, neiškęsdavo pamokslo neišdrožęs. Berniukas išdrožė eilėraštį.

5. išvalgyti, iškirsti: Vienas išdrožė visą bliūdą.

6. prisigerti svaiginamųjų gėrimų: Jis mėgsta išsidróžti.

7. išeiti, išvykti: Šis pūsterėjęs sykį, atsiėmęs savo peilį ir namon išdrožęs. Nė sudievu nepasakęs išdrožė švilpdamas į sodą šunų lodyt. Vaikai išdrožė uogaut.

8. smarkiai ką padaryti: Paėmęs kirvį išdróžiau (iškirtau) visus krūmus. Orkestras išdrožė valsą. Anam lytus gerai kailį išdróžė.
nudróžti

1. nupjaustyti, nuskusti, nusmailinti: Nudróžk pusnagas drožtinai. Smailiai nusidrožk paišelį – gražiau parašysi.

2. drožiant, pjaustant pagaminti: Grėbliams dantis nudróžiau. Nudróžk man lazdą.

3. nusitrinti, nusivalyti: Kojas (sniegą nuo kojų) nusidrožk namely (priemenėje) .

4. nuplėšti, nunešioti: Piemuo labai greit kelnes nudróžia. Kaip teip greit ir nudrožei, dagi nauji čebatai buvo.

5. nugraužti: Visą pakalnę vanduo nudróžė. nusvilinti, nudeginti: Kad nudróžė vėjas žandus, kaip ugnia nudegino. Išgėriau, tai tik nudrožė gerklę.

6. nupasakoti, nusakyti: Jis nudróžė tei, ka nei aš, nei tu tiek nežinau.

7. nusigerti: Nusidróžė, ka nė nepastovi.

8. smarkiai nueiti, nužingsniuoti: Susitikę pašnekėjo ir nudróžė vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Lig pusryčio nudróšiu į miestą. Laukininkas, gavęs vištą, linksmas nudrožė toliau.

9. nusišlapinti: Ar jau nusidróžei?

10. smarkiai veikiant padaryti: Tokį medį nudróžė (nukirto, nupjovė) , tegul būt augęs! Aš jau pusę dobilų nudrožiau. Apygerį arklį nusidróžė (nusipirko) . Prasigyvenęs buvau, o paskuo nusidróžiau kartoms (prasilošiau) .
padróžti

1. pasmailinti, apipjaustyti: Padróžk kirvakotį, bus geriau rankom paimt. Padróžk da, da nelenda. Pasidrožk pagaliuką: matai, kad nelenda.

2. patarkuoti: Padróžk bulbių.

3. pasinešioti, pasidėvėti: Jau gerai pasidróžė tavo batai.

4. suduoti, sušerti: Kas bėga, tą dar padróžia.

5. pasakyti, išrėžti: Ką blogo pamatęs stačiai į akis padrožia. Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs. Šmakšt ir padrožė kvailą juoką.

6. pavalgyti, pakirsti: Kiaulienos gerai padróžėm. Ten [nuvažiavę] pasidrošime.

7. smarkiai nueiti, nubėgti: Vyruks. lyg persigandęs skersai per ūlyčią padrožęs.

8. smarkiai veikiant padirbti: Šiandie didelę kiaulę padróžėm (papjovėme), bus mėsos. Pagriebiau jį per pusiau ir padróžiau (parbloškiau) . Mokslui keikti jie dažnai padróžia (parašo) ir tam tikrą straipsnį.
kaĩp padróžtas labai noriai: [Nuvargę] miegos kaĩp padrožtì. Ant vaikių boba kaĩp padrožtà (labai linkusi), o senmergė nukaršo.
pardróžti.

1. smarkiai pareiti: Pardróžė vyras iš miško sušilęs. Jis pardrõš ir šiandie įkaušęs.

2. smarkiai veikiant nuversti: Tuoj bematant pardrožė (nupjovė) vieną statinį pusrąstį.
pérdrožti

1. iš naujo nudrožti: Nelygiai nudrožei botkotį, reiks pérdrožt.

2. sušerti, suduoti: Tai bjaurus žmogus: ar botagu pérdroš, ar aptėkš. Pardrožk vaiką diržu: visai jau pasileido. Tėvas nebeapsikentė, perdrožė bernėkui.

3. smarkiai pereiti: Jis perdrožė išilgai namo.
pradróžti

1. kiek pasigaminti drožiant: Pradrožk dar kelis pluoštikus doklui. Prasdróžiau skiedų, apidengiau dangstį.

2. smarkiai praeiti: Ana pradróžė pro šalį ir nėko nesakė. Tiesiai po nosia pradróžė, ir tai nematė.
pridróžti

1. drožiant prigaminti, pridaryti: Pridróšiu dantų grėbliam. Dabar tai visiem metam prisidróžiau šeivų.

2. drožiant prišiukšlinti: Kam taip gryčią pridróžei!. Iššluok, bemat ir vėl prisidróžia.

3. daug privalgyti, prikirsti: Kada jau atsisėdai, tai galėjai pridrožt tiek ir tiek. Kad prisidróžiau pilną pilvą. Prisidróžk gerai – ilga kelionė. Daba tos mėsaitės prisidroš.

4. prieiti: Jis tuoj pridróžė prie jų ir šneka.

5. prišlapinti, pritelžti, priteršti: Vaikas patalą pridróžė. Pridróžta ant tako. Ir vėl prisidróžei į kelnes.

6. smarkiai, daug pridaryti: Kaip beveizint pridróžė (priverpė) špūlę. Kam tiek duonos pridróžei (priraikei) !. Prisidróžėm pilną vežimą grebėstų.
sudróžti

1. drožiant padaryti: Sudróžk skietuo dantis. Susidróžiau grėbliui dantis, dabar dėsiu.

2. supjaustyti: Sudróžei medį į plonumą. Piemens man visą lazdą į skiedras sudróžė. drožiant pagadinti: Nu ir kamgi tu dabar sudróžei šitą peilį!

3. sutarkuoti: Reikia bulbų blynam sudróžt. Bulbas sudróžiam. rupiai sumalti: Stasys sudrožė girnom, tai ir gerai meitėliui.

4. nuplėšti, sunešioti: Greit sudróžei drapanas. Nebėr skaros, sudróžė. Pasisiuvė naujas kelnes ir ką bematant sudróžė. Sudróžė naujausius čebatus. Par ilgą ejimą ir geri batai susidróžia.

5. suduoti, sušerti: Gerai sudróžk tam vaikeliui, tai neišdykaus. Ir sudrožiau žirgui per galvelę, ir nulūžo putino šakelė. Uošvužei einant kančiukėliu sudróžei. Sudrošiu taip, jog ir gimtąją dieną atminsi.

6. suvalgyti, sukirsti: Tuos lašinius ji viena sudróžė. Sudróžėv po gerą kampą duonos.

7. sueiti: Darbininkai jau sudróžė į trobą.

8. smarkiai padaryti, nuveikti: Sudróžė lytaus. Sudrožė maršą. Ana po vieną giją sudróžė į tą skietą. Mudu smagiai sudróžėm (sušokome) čiutytę. Vyrai dainą smagiai sudróžė (sudainavo) . Jei kartais sodresnis lytus sudrožia, tada Venta beveizdint pakilsta. Tokį krėtnį laišką sudróžiau (parašiau), ir gavau pašalpą.
uždróžti

1. užpjauti, užsmailinti: Su peiliu uždrožk. Kam taip stačiai žvikę uždrožei, nebelįs.

2. užduoti, užkirsti, sušerti: Uždróžk arkliui botagu. Uždróžė botagu par kojas. Buvo dar keli paleistuviai, ir tie, kai juos ponas Dievas uždrožė su savo rykšte, liovės gerti. Paėmė bobutė ilgą botagą, uždrožė ožiukui per pat uodegą.

3. pasakyti, išrėžti: Teta pasakė, jog nereikia jam maldos pragare, kita uždrožė, jog paskutinis girtuklis buvo. Jis norėtų Anskiui gerai uždrožti, tik nežino ką sakyti.

4. užvalgyti, užkirsti: Uždrožk duonos su sūriu, ir būsi sotus.

5. kiek išsigerti svaiginamųjų gėrimų: Tėvas vis užsidróžęs iš miesto grįžta.

6. smarkiai užeiti, užlipti: Jis pirmas uždróžė ant kalno.

7. smarkiai padaryti: Uždróžk, muzikantai, kokią gražią polkelę!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dróžti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: </span> Vaikas dróžia šakalį. Dróžiamosios staklės. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui. <br/><b>drožtinaĩ</b>. Nesidróžia lygiai – šakotas [medis]. <br/>2. <span class="explanation">pjaustant, raižant daryti, gaminti: </span> Jis grėbliui dantis dróžia. Senis bedrožią̃s grėblio galvą. Tarnavo drožtiems abrozams savo. Šarka dar medė [je], jau iešmą drož. Ilgai iešmą bedróžiant šuo kepsnį nuneš. Nedrožk per ilgą iešmą. <br/>3. <span class="explanation">tarkuoti: </span> Drožia bulves vakarienei. <br/>4. <span class="explanation">plėšti, nešioti: </span> Kam tu kasdien naująjį apsivilkimą dróži! <br/>5. <span class="explanation">graužti, ėsti: </span> Vanduo dróžia ledą iš po apačios. Man gerklę dróžia <span class="explanation"> (skauda) </span>. Stiprus gėrimas, gerklę dróžia. Kai savo geriu, gerklę dróžia, kai svetimo – tik saldu saldu. <br/>6. <span class="explanation">mušti, kirsti, šerti, duoti: </span> Kad dróžė par ausį, tas net apvirto. Drožk, brolau, iš viso peties! Dróžk į akmenį su ta lazdele, i bus vandenio. Kad dróžė su botagu per kiškas. Drožk arkliam, tegul bėga. Drožė su ranka jam per veidą. Su savo ragais vilkui dróžė į makaulę. Sykį kai drožė, kraujas tekėjo; antrą kai drožė, žemė drebėjo. Kas bėga, tą ir dróžia. <br/>7. <span class="explanation">sakyti, kalbėti, rėžti: </span> Jis visiem teisybę dróžia į akis. Meluoja dróžia, net jam ausys kruta. Dróžia <span class="explanation"> (skaito) </span> iš knygos, kaip ropes kremta. Atvažiavo į miestelį agitatorius ir drožia, kad mes be ponų būsime. Drošme pamokslėlį apie vainikėlį. <br/>8. <span class="explanation">valgyti, kirsti, gerti: </span> Kad dróžia, lyg kad tris dienas nevalgę. Dróža anas barkščius kaip didelis. Dróžk dar vieną stiklinę alaus. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną. Ką gaspadinė išvirė, tą šis drožė. Neturtėlis su savo šeimyna bedrožią mėsą, net ausys jiems kruta. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, braukti: </span> Kad dróžia, tai dróžia, važiuotam negalima pavyt. Dróžia per lauką, net jam kulnai raitos. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka. Gerai pasistiprinau, galėsiu dróžt toliau. Gerai dróžia tavo arklys. Kur taip skuboms dróži? Per girią drožiant jiemdviem sutemo. <br/>10. <span class="explanation">šlapinti, telžti: </span> Da ji daba droš! Toks didelis bimbirėzas, o da į lovą tebdróža. <br/>11. <span class="explanation">ką nors smarkiai dirbti, daryti, veikti: </span> Vyrai malkas dróžia <span class="explanation"> (pjauna) </span>. Ji greit linus dróžia <span class="explanation"> (verpia) </span>. Tai dróžia storai pakulas! Tris dienas drožė <span class="explanation"> (lijo) </span> be parstojimo. Tykšt, kad dróžė <span class="explanation"> (virto) </span> į pelkę! Sustoję visi kad dróžė dainą, net miškai skambėjo. Muzika be pertrūkio dróžė šokius. Man tegu dróžia <span class="explanation"> (trenkia) </span> perkūnas, nebijau! <br/><b>apdróžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apipjaustyti, nusmailinti, aplyginti (drožtuvu): </span> Apdróžk labiau kuoliuką, taip nelįs. Apdróžiau kartis su drožtuvu, dabar tegul džiūna. Kipalis be kampų, tik vienas šulas aukštesnis ir apdróžtas. Apdróžiau jau visą kumpį, tik kaulas liko. Kaip apsidrõš botkotis, bus liaunus. Nusipurtyk [skiedreles, drožles], neik čia visas apsidróžęs. <br/>2. <span class="explanation">aptrinti, apgrūsti, apiplėšti: </span> An žvyrą ratus apdróžia. Apdróžta [miežiai], tada sumalta. <br/>3. <span class="explanation">nuskurdinti: </span> Mes šįmet visai apdróžti: supuvo mūs bulves. Kaimynas prapuolęs, visai apdrožtas. <br/>4. <span class="explanation">įveikti kalboje: </span> Jis gerą liežuvį turia, ne bile kas jį apdróžia. <br/>5. <span class="explanation">apeiti: </span> Apdrožiau aplink namą. <br/>6. <span class="explanation">apsitelžti, apsišlapinti: </span> Vaikas jau apsidróžė, ka teip kirka. <br/><b>atidróžti</b><br/>1. <span class="explanation">nupjaustyti, nulyginti (drožtuvu): </span> Atidróžk šlėgos pašalius, kad neatšerpetotų teip veikiai. <br/>2. <span class="explanation">atkirsti (kalbant): </span> Karalius Vilius jaučiasi gerai atidrožęs. Tas berniukams atsidroždavo tuo pačiu saiku. <br/>3. <span class="explanation">atsivalgyti: </span> Dabar gali atsidróžti už visas nebūtas dienas. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai ateiti, atvykti: </span> Atidróžk kada apsilankyt. Ką gi nevalgys, tokį tolumą atadrožęs. Aš dobilus atadróšiu art. Kad atadróžė, tai kaip penkiolikos metų. <br/><b>įdróžti</b><br/>1. <span class="explanation">įpjauti: </span> Ne visiškai nudrožiau, tik truputį įdróžiau pagaliuką. Kad neįsidrožtų drabužis skalmedžių žievę su striūna drožant, kabinos ant kaklą lentalę, su aparu parištą. <br/>2. <span class="explanation">drožiant įmesti: </span> Kas čia tą skiedrą bliūdan įdróžė? <br/>3. <span class="explanation">įkirsti, sušerti: </span> Kai įdróžė jam penkis kančius, atsirado ir teisybė. Kaip šaltyšiui reik, įdróžiau tinginį Slunkių. Įdróžti kam smagiai. <br/>4. <span class="explanation">įsigerti svaiginamųjų gėrimų: </span> Parvažiavo tėvas gerokai įdróžęs. Vakar tiek buvau įsidróžęs, kad iš vieno žmogaus darėsi du. <br/>5. <span class="explanation">įnikti ryti, ėsti: </span> O vilkas tuo tarpu įsidrožė, šauniai įsikirto. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai įeiti, užeiti: </span> Įdróžiau stačiai į vidų. Kol įdrožėm į kalną, prakaitu apsipylėm. <br/><b>išdróžti</b><br/>1. <span class="explanation">peiliu ar kitu aštriu daiktu išpjaustyti, išpjauti: </span> Išdróžk plonai pluoštikus. Pasigamino lentą su išdrožtais įvairaus pločio grioveliais. Eina merga išdróžtu <span class="explanation"> (įdubusiu) </span> pilvu. Mažas, išdrožtais veidais žmogutis atsisėda. Kai aš buvau pas močiutę, žydėjau kaip rožė, o pas tave, bernužėli, išskutė išdrožė. Bulbės baisiai išsidróžia. <br/>2. <span class="explanation">drožiant pagaminti, padirbti: </span> Lanką išdróžti. Eldija iždrožta. Išdróžk man iš medžio paukštytę. Iš tavo širdelės ugnelę sukūrė, lygaus liemenėlio strielbelę išdrožė. Popiežnykai, sau patys nuliedami alba išdroždami ebrozus, anų meldėsi. Iš to uosio galima būtų gerą botkotį išsidróžt. <br/>3. <span class="explanation">išgraužti, išėsti: </span> Baisiausias grabes vanduo išdróžė. <span class="explanation">išdeginti: </span> Spiritas gerklę išdróžė. <br/>4. <span class="explanation">pasakyti, išrėžti: </span> </span> </span> Išdróžiau viską į akis, nieko neužtylėjau. Jis gražią kalbą išdróžė. Mūsų visų mintį ji viena balsu išdróžė. Kada matydavo išgėrusį, neiškęsdavo pamokslo neišdrožęs. Berniukas išdrožė eilėraštį. <br/>5. <span class="explanation">išvalgyti, iškirsti: </span> Vienas išdrožė visą bliūdą. <br/>6. <span class="explanation">prisigerti svaiginamųjų gėrimų: </span> Jis mėgsta išsidróžti. <br/>7. <span class="explanation">išeiti</span>, <span class="explanation">išvykti: </span> Šis pūsterėjęs sykį, atsiėmęs savo peilį ir namon išdrožęs. Nė sudievu nepasakęs išdrožė švilpdamas į sodą šunų lodyt. Vaikai išdrožė uogaut. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti: </span> Paėmęs kirvį išdróžiau <span class="explanation"> (iškirtau) </span> visus krūmus. Orkestras išdrožė valsą. Anam lytus gerai kailį išdróžė. <br/><b>nudróžti</b><br/>1. <span class="explanation">nupjaustyti, nuskusti, nusmailinti: </span> Nudróžk pusnagas drožtinai. Smailiai nusidrožk paišelį – gražiau parašysi. <br/>2. <span class="explanation">drožiant, pjaustant pagaminti: </span> Grėbliams dantis nudróžiau. Nudróžk man lazdą. <br/>3. <span class="explanation">nusitrinti, nusivalyti: </span> Kojas <span class="explanation"> (sniegą nuo kojų) </span> nusidrožk namely <span class="explanation"> (priemenėje) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nuplėšti, nunešioti: </span> Piemuo labai greit kelnes nudróžia. Kaip teip greit ir nudrožei, dagi nauji čebatai buvo. <br/>5. <span class="explanation">nugraužti: </span> Visą pakalnę vanduo nudróžė. <span class="explanation">nusvilinti, nudeginti: </span> Kad nudróžė vėjas žandus, kaip ugnia nudegino. Išgėriau, tai tik nudrožė gerklę. <br/>6. <span class="explanation">nupasakoti, nusakyti: </span> Jis nudróžė tei, ka nei aš, nei tu tiek nežinau. <br/>7. <span class="explanation">nusigerti: </span> Nusidróžė, ka nė nepastovi. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nužingsniuoti: </span> Susitikę pašnekėjo ir nudróžė vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Lig pusryčio nudróšiu į miestą. Laukininkas, gavęs vištą, linksmas nudrožė toliau. <br/>9. <span class="explanation">nusišlapinti: </span> Ar jau nusidróžei? <br/>10. <span class="explanation">smarkiai veikiant padaryti: </span> Tokį medį nudróžė <span class="explanation"> (nukirto, nupjovė) </span>, tegul būt augęs! Aš jau pusę dobilų nudrožiau. Apygerį arklį nusidróžė <span class="explanation"> (nusipirko) </span>. Prasigyvenęs buvau, o paskuo nusidróžiau kartoms <span class="explanation"> (prasilošiau) </span>. <br/><b>padróžti</b><br/>1. <span class="explanation">pasmailinti, apipjaustyti: </span> Padróžk kirvakotį, bus geriau rankom paimt. Padróžk da, da nelenda. Pasidrožk pagaliuką: matai, kad nelenda. <br/>2. <span class="explanation">patarkuoti: </span> Padróžk bulbių. <br/>3. <span class="explanation">pasinešioti, pasidėvėti: </span> Jau gerai pasidróžė tavo batai. <br/>4. <span class="explanation">suduoti</span>, <span class="explanation">sušerti</span>: </span> Kas bėga, tą dar padróžia. <br/>5. <span class="explanation">pasakyti, išrėžti: </span> </span> </span> Ką blogo pamatęs stačiai į akis padrožia. Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs. Šmakšt ir padrožė kvailą juoką. <br/>6. <span class="explanation">pavalgyti, pakirsti: </span> Kiaulienos gerai padróžėm. Ten [nuvažiavę] pasidrošime. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nubėgti: </span> Vyruks. lyg persigandęs skersai per ūlyčią padrožęs. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai veikiant padirbti: </span> Šiandie didelę kiaulę padróžėm <span class="explanation"> (papjovėme), </span> bus mėsos. Pagriebiau jį per pusiau ir padróžiau <span class="explanation"> (parbloškiau) </span>. Mokslui keikti jie dažnai padróžia <span class="explanation"> (parašo) </span> ir tam tikrą straipsnį. <br/><b> kaĩp padróžtas</b> <span class="explanation">labai noriai: </span> [Nuvargę] miegos kaĩp padrožtì. Ant vaikių boba kaĩp padrožtà <span class="explanation"> (labai linkusi), </span> o senmergė nukaršo. <br/><b>pardróžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai pareiti: </span> Pardróžė vyras iš miško sušilęs. Jis pardrõš ir šiandie įkaušęs. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai veikiant nuversti: </span> Tuoj bematant pardrožė <span class="explanation"> (nupjovė) </span> vieną statinį pusrąstį. <br/><b>pérdrožti</b><br/>1. <span class="explanation">iš naujo nudrožti: </span> Nelygiai nudrožei botkotį, reiks pérdrožt. <br/>2. <span class="explanation">sušerti</span>, <span class="explanation">suduoti</span>: Tai bjaurus žmogus: ar botagu pérdroš, ar aptėkš. Pardrožk vaiką diržu: visai jau pasileido. Tėvas nebeapsikentė, perdrožė bernėkui. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai pereiti: </span> Jis perdrožė išilgai namo. <br/><b>pradróžti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek pasigaminti drožiant: </span> Pradrožk dar kelis pluoštikus doklui. Prasdróžiau skiedų, apidengiau dangstį. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai praeiti: </span> Ana pradróžė pro šalį ir nėko nesakė. Tiesiai po nosia pradróžė, ir tai nematė. <br/><b>pridróžti</b><br/>1. <span class="explanation">drožiant prigaminti, pridaryti: </span> Pridróšiu dantų grėbliam. Dabar tai visiem metam prisidróžiau šeivų. <br/>2. <span class="explanation">drožiant prišiukšlinti: </span> Kam taip gryčią pridróžei!. Iššluok, bemat ir vėl prisidróžia. <br/>3. <span class="explanation">daug privalgyti, prikirsti: </span> Kada jau atsisėdai, tai galėjai pridrožt tiek ir tiek. Kad prisidróžiau pilną pilvą. Prisidróžk gerai – ilga kelionė. Daba tos mėsaitės prisidroš. <br/>4. <span class="explanation">prieiti: </span> Jis tuoj pridróžė prie jų ir šneka. <br/>5. <span class="explanation">prišlapinti, pritelžti, priteršti: </span> Vaikas patalą pridróžė. Pridróžta ant tako. Ir vėl prisidróžei į kelnes. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai, daug pridaryti: </span> Kaip beveizint pridróžė <span class="explanation"> (priverpė) </span> špūlę. Kam tiek duonos pridróžei <span class="explanation"> (priraikei) </span> !. Prisidróžėm pilną vežimą grebėstų. <br/><b>sudróžti</b><br/>1. <span class="explanation">drožiant padaryti: </span> Sudróžk skietuo dantis. Susidróžiau grėbliui dantis, dabar dėsiu. <br/>2. <span class="explanation">supjaustyti: </span> Sudróžei medį į plonumą. Piemens man visą lazdą į skiedras sudróžė. <span class="explanation">drožiant pagadinti: </span> Nu ir kamgi tu dabar sudróžei šitą peilį! <br/>3. <span class="explanation">sutarkuoti: </span> Reikia bulbų blynam sudróžt. Bulbas sudróžiam. <span class="explanation">rupiai sumalti: </span> Stasys sudrožė girnom, tai ir gerai meitėliui. <br/>4. <span class="explanation">nuplėšti, sunešioti: </span> Greit sudróžei drapanas. Nebėr skaros, sudróžė. Pasisiuvė naujas kelnes ir ką bematant sudróžė. Sudróžė naujausius čebatus. Par ilgą ejimą ir geri batai susidróžia. <br/>5. <span class="explanation">suduoti</span>, sušerti: Gerai sudróžk tam vaikeliui, tai neišdykaus. Ir sudrožiau žirgui per galvelę, ir nulūžo putino šakelė. Uošvužei einant kančiukėliu sudróžei. Sudrošiu taip, jog ir gimtąją dieną atminsi. <br/>6. <span class="explanation">suvalgyti, sukirsti: </span> Tuos lašinius ji viena sudróžė. Sudróžėv po gerą kampą duonos. <br/>7. <span class="explanation">sueiti: </span> Darbininkai jau sudróžė į trobą. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai padaryti, nuveikti: </span> Sudróžė lytaus. Sudrožė maršą. Ana po vieną giją sudróžė į tą skietą. Mudu smagiai sudróžėm <span class="explanation"> (sušokome) </span> čiutytę. Vyrai dainą smagiai sudróžė <span class="explanation"> (sudainavo) </span>. Jei kartais sodresnis lytus sudrožia, tada Venta beveizdint pakilsta. Tokį krėtnį laišką sudróžiau <span class="explanation"> (parašiau), </span> ir gavau pašalpą. <br/><b>uždróžti</b><br/>1. <span class="explanation">užpjauti, užsmailinti: </span> Su peiliu uždrožk. Kam taip stačiai žvikę uždrožei, nebelįs. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, užkirsti, sušerti: </span> Uždróžk arkliui botagu. Uždróžė botagu par kojas. Buvo dar keli paleistuviai, ir tie, kai juos ponas Dievas uždrožė su savo rykšte, liovės gerti. Paėmė bobutė ilgą botagą, uždrožė ožiukui per pat uodegą. <br/>3. <span class="explanation">pasakyti, išrėžti: </span> </span> </span> Teta pasakė, jog nereikia jam maldos pragare, kita uždrožė, jog paskutinis girtuklis buvo. Jis norėtų Anskiui gerai uždrožti, tik nežino ką sakyti. <br/>4. <span class="explanation">užvalgyti, užkirsti: </span> Uždrožk duonos su sūriu, ir būsi sotus. <br/>5. <span class="explanation">kiek išsigerti svaiginamųjų gėrimų: </span> Tėvas vis užsidróžęs iš miesto grįžta. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai užeiti, užlipti: </span> Jis pirmas uždróžė ant kalno. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai padaryti: </span> Uždróžk, muzikantai, kokią gražią polkelę!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.