atidrožti

dróžti, -ia, -ė

1. su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: Vaikas dróžia šakalį. Dróžiamosios staklės. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui.
drožtinaĩ. Nesidróžia lygiai – šakotas [medis].

2. pjaustant, raižant daryti, gaminti: Jis grėbliui dantis dróžia. Senis bedrožią̃s grėblio galvą. Tarnavo drožtiems abrozams savo. Šarka dar medė [je],
jau iešmą drož. Ilgai iešmą bedróžiant šuo kepsnį nuneš. Nedrožk per ilgą iešmą.

3. tarkuoti: Drožia bulves vakarienei.

4. plėšti, nešioti: Kam tu kasdien naująjį apsivilkimą dróži!

5. graužti, ėsti: Vanduo dróžia ledą iš po apačios. Man gerklę dróžia (skauda) . Stiprus gėrimas, gerklę dróžia. Kai savo geriu, gerklę dróžia, kai svetimo – tik saldu saldu.

6. mušti, kirsti, šerti, duoti: Kad dróžė par ausį, tas net apvirto. Drožk, brolau, iš viso peties! Dróžk į akmenį su ta lazdele, i bus vandenio. Kad dróžė su botagu per kiškas. Drožk arkliam, tegul bėga. Drožė su ranka jam per veidą. Su savo ragais vilkui dróžė į makaulę. Sykį kai drožė, kraujas tekėjo; antrą kai drožė, žemė drebėjo. Kas bėga, tą ir dróžia.

7. sakyti, kalbėti, rėžti: Jis visiem teisybę dróžia į akis. Meluoja dróžia, net jam ausys kruta. Dróžia (skaito) iš knygos, kaip ropes kremta. Atvažiavo į miestelį agitatorius ir drožia, kad mes be ponų būsime. Drošme pamokslėlį apie vainikėlį.

8. valgyti, kirsti, gerti: Kad dróžia, lyg kad tris dienas nevalgę. Dróža anas barkščius kaip didelis. Dróžk dar vieną stiklinę alaus. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną. Ką gaspadinė išvirė, tą šis drožė. Neturtėlis su savo šeimyna bedrožią mėsą, net ausys jiems kruta.

9. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, braukti: Kad dróžia, tai dróžia, važiuotam negalima pavyt. Dróžia per lauką, net jam kulnai raitos. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka. Gerai pasistiprinau, galėsiu dróžt toliau. Gerai dróžia tavo arklys. Kur taip skuboms dróži? Per girią drožiant jiemdviem sutemo.

10. šlapinti, telžti: Da ji daba droš! Toks didelis bimbirėzas, o da į lovą tebdróža.

11. ką nors smarkiai dirbti, daryti, veikti: Vyrai malkas dróžia (pjauna) . Ji greit linus dróžia (verpia) . Tai dróžia storai pakulas! Tris dienas drožė (lijo) be parstojimo. Tykšt, kad dróžė (virto) į pelkę! Sustoję visi kad dróžė dainą, net miškai skambėjo. Muzika be pertrūkio dróžė šokius. Man tegu dróžia (trenkia) perkūnas, nebijau!
apdróžti.

1. apipjaustyti, nusmailinti, aplyginti (drožtuvu): Apdróžk labiau kuoliuką, taip nelįs. Apdróžiau kartis su drožtuvu, dabar tegul džiūna. Kipalis be kampų, tik vienas šulas aukštesnis ir apdróžtas. Apdróžiau jau visą kumpį, tik kaulas liko. Kaip apsidrõš botkotis, bus liaunus. Nusipurtyk [skiedreles, drožles],
neik čia visas apsidróžęs.

2. aptrinti, apgrūsti, apiplėšti: An žvyrą ratus apdróžia. Apdróžta [miežiai],
tada sumalta.

3. nuskurdinti: Mes šįmet visai apdróžti: supuvo mūs bulves. Kaimynas prapuolęs, visai apdrožtas.

4. įveikti kalboje: Jis gerą liežuvį turia, ne bile kas jį apdróžia.

5. apeiti: Apdrožiau aplink namą.

6. apsitelžti, apsišlapinti: Vaikas jau apsidróžė, ka teip kirka.
atidróžti

1. nupjaustyti, nulyginti (drožtuvu): Atidróžk šlėgos pašalius, kad neatšerpetotų teip veikiai.

2. atkirsti (kalbant): Karalius Vilius jaučiasi gerai atidrožęs. Tas berniukams atsidroždavo tuo pačiu saiku.

3. atsivalgyti: Dabar gali atsidróžti už visas nebūtas dienas.

4. smarkiai ateiti, atvykti: Atidróžk kada apsilankyt. Ką gi nevalgys, tokį tolumą atadrožęs. Aš dobilus atadróšiu art. Kad atadróžė, tai kaip penkiolikos metų.
įdróžti

1. įpjauti: Ne visiškai nudrožiau, tik truputį įdróžiau pagaliuką. Kad neįsidrožtų drabužis skalmedžių žievę su striūna drožant, kabinos ant kaklą lentalę, su aparu parištą.

2. drožiant įmesti: Kas čia tą skiedrą bliūdan įdróžė?

3. įkirsti, sušerti: Kai įdróžė jam penkis kančius, atsirado ir teisybė. Kaip šaltyšiui reik, įdróžiau tinginį Slunkių. Įdróžti kam smagiai.

4. įsigerti svaiginamųjų gėrimų: Parvažiavo tėvas gerokai įdróžęs. Vakar tiek buvau įsidróžęs, kad iš vieno žmogaus darėsi du.

5. įnikti ryti, ėsti: O vilkas tuo tarpu įsidrožė, šauniai įsikirto.

6. smarkiai įeiti, užeiti: Įdróžiau stačiai į vidų. Kol įdrožėm į kalną, prakaitu apsipylėm.
išdróžti

1. peiliu ar kitu aštriu daiktu išpjaustyti, išpjauti: Išdróžk plonai pluoštikus. Pasigamino lentą su išdrožtais įvairaus pločio grioveliais. Eina merga išdróžtu (įdubusiu) pilvu. Mažas, išdrožtais veidais žmogutis atsisėda. Kai aš buvau pas močiutę, žydėjau kaip rožė, o pas tave, bernužėli, išskutė išdrožė. Bulbės baisiai išsidróžia.

2. drožiant pagaminti, padirbti: Lanką išdróžti. Eldija iždrožta. Išdróžk man iš medžio paukštytę. Iš tavo širdelės ugnelę sukūrė, lygaus liemenėlio strielbelę išdrožė. Popiežnykai, sau patys nuliedami alba išdroždami ebrozus, anų meldėsi. Iš to uosio galima būtų gerą botkotį išsidróžt.

3. išgraužti, išėsti: Baisiausias grabes vanduo išdróžė. išdeginti: Spiritas gerklę išdróžė.

4. pasakyti, išrėžti: Išdróžiau viską į akis, nieko neužtylėjau. Jis gražią kalbą išdróžė. Mūsų visų mintį ji viena balsu išdróžė. Kada matydavo išgėrusį, neiškęsdavo pamokslo neišdrožęs. Berniukas išdrožė eilėraštį.

5. išvalgyti, iškirsti: Vienas išdrožė visą bliūdą.

6. prisigerti svaiginamųjų gėrimų: Jis mėgsta išsidróžti.

7. išeiti, išvykti: Šis pūsterėjęs sykį, atsiėmęs savo peilį ir namon išdrožęs. Nė sudievu nepasakęs išdrožė švilpdamas į sodą šunų lodyt. Vaikai išdrožė uogaut.

8. smarkiai ką padaryti: Paėmęs kirvį išdróžiau (iškirtau) visus krūmus. Orkestras išdrožė valsą. Anam lytus gerai kailį išdróžė.
nudróžti

1. nupjaustyti, nuskusti, nusmailinti: Nudróžk pusnagas drožtinai. Smailiai nusidrožk paišelį – gražiau parašysi.

2. drožiant, pjaustant pagaminti: Grėbliams dantis nudróžiau. Nudróžk man lazdą.

3. nusitrinti, nusivalyti: Kojas (sniegą nuo kojų) nusidrožk namely (priemenėje) .

4. nuplėšti, nunešioti: Piemuo labai greit kelnes nudróžia. Kaip teip greit ir nudrožei, dagi nauji čebatai buvo.

5. nugraužti: Visą pakalnę vanduo nudróžė. nusvilinti, nudeginti: Kad nudróžė vėjas žandus, kaip ugnia nudegino. Išgėriau, tai tik nudrožė gerklę.

6. nupasakoti, nusakyti: Jis nudróžė tei, ka nei aš, nei tu tiek nežinau.

7. nusigerti: Nusidróžė, ka nė nepastovi.

8. smarkiai nueiti, nužingsniuoti: Susitikę pašnekėjo ir nudróžė vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Lig pusryčio nudróšiu į miestą. Laukininkas, gavęs vištą, linksmas nudrožė toliau.

9. nusišlapinti: Ar jau nusidróžei?

10. smarkiai veikiant padaryti: Tokį medį nudróžė (nukirto, nupjovė) , tegul būt augęs! Aš jau pusę dobilų nudrožiau. Apygerį arklį nusidróžė (nusipirko) . Prasigyvenęs buvau, o paskuo nusidróžiau kartoms (prasilošiau) .
padróžti

1. pasmailinti, apipjaustyti: Padróžk kirvakotį, bus geriau rankom paimt. Padróžk da, da nelenda. Pasidrožk pagaliuką: matai, kad nelenda.

2. patarkuoti: Padróžk bulbių.

3. pasinešioti, pasidėvėti: Jau gerai pasidróžė tavo batai.

4. suduoti, sušerti: Kas bėga, tą dar padróžia.

5. pasakyti, išrėžti: Ką blogo pamatęs stačiai į akis padrožia. Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs. Šmakšt ir padrožė kvailą juoką.

6. pavalgyti, pakirsti: Kiaulienos gerai padróžėm. Ten [nuvažiavę] pasidrošime.

7. smarkiai nueiti, nubėgti: Vyruks. lyg persigandęs skersai per ūlyčią padrožęs.

8. smarkiai veikiant padirbti: Šiandie didelę kiaulę padróžėm (papjovėme), bus mėsos. Pagriebiau jį per pusiau ir padróžiau (parbloškiau) . Mokslui keikti jie dažnai padróžia (parašo) ir tam tikrą straipsnį.
kaĩp padróžtas labai noriai: [Nuvargę] miegos kaĩp padrožtì. Ant vaikių boba kaĩp padrožtà (labai linkusi), o senmergė nukaršo.
pardróžti.

1. smarkiai pareiti: Pardróžė vyras iš miško sušilęs. Jis pardrõš ir šiandie įkaušęs.

2. smarkiai veikiant nuversti: Tuoj bematant pardrožė (nupjovė) vieną statinį pusrąstį.
pérdrožti

1. iš naujo nudrožti: Nelygiai nudrožei botkotį, reiks pérdrožt.

2. sušerti, suduoti: Tai bjaurus žmogus: ar botagu pérdroš, ar aptėkš. Pardrožk vaiką diržu: visai jau pasileido. Tėvas nebeapsikentė, perdrožė bernėkui.

3. smarkiai pereiti: Jis perdrožė išilgai namo.
pradróžti

1. kiek pasigaminti drožiant: Pradrožk dar kelis pluoštikus doklui. Prasdróžiau skiedų, apidengiau dangstį.

2. smarkiai praeiti: Ana pradróžė pro šalį ir nėko nesakė. Tiesiai po nosia pradróžė, ir tai nematė.
pridróžti

1. drožiant prigaminti, pridaryti: Pridróšiu dantų grėbliam. Dabar tai visiem metam prisidróžiau šeivų.

2. drožiant prišiukšlinti: Kam taip gryčią pridróžei!. Iššluok, bemat ir vėl prisidróžia.

3. daug privalgyti, prikirsti: Kada jau atsisėdai, tai galėjai pridrožt tiek ir tiek. Kad prisidróžiau pilną pilvą. Prisidróžk gerai – ilga kelionė. Daba tos mėsaitės prisidroš.

4. prieiti: Jis tuoj pridróžė prie jų ir šneka.

5. prišlapinti, pritelžti, priteršti: Vaikas patalą pridróžė. Pridróžta ant tako. Ir vėl prisidróžei į kelnes.

6. smarkiai, daug pridaryti: Kaip beveizint pridróžė (priverpė) špūlę. Kam tiek duonos pridróžei (priraikei) !. Prisidróžėm pilną vežimą grebėstų.
sudróžti

1. drožiant padaryti: Sudróžk skietuo dantis. Susidróžiau grėbliui dantis, dabar dėsiu.

2. supjaustyti: Sudróžei medį į plonumą. Piemens man visą lazdą į skiedras sudróžė. drožiant pagadinti: Nu ir kamgi tu dabar sudróžei šitą peilį!

3. sutarkuoti: Reikia bulbų blynam sudróžt. Bulbas sudróžiam. rupiai sumalti: Stasys sudrožė girnom, tai ir gerai meitėliui.

4. nuplėšti, sunešioti: Greit sudróžei drapanas. Nebėr skaros, sudróžė. Pasisiuvė naujas kelnes ir ką bematant sudróžė. Sudróžė naujausius čebatus. Par ilgą ejimą ir geri batai susidróžia.

5. suduoti, sušerti: Gerai sudróžk tam vaikeliui, tai neišdykaus. Ir sudrožiau žirgui per galvelę, ir nulūžo putino šakelė. Uošvužei einant kančiukėliu sudróžei. Sudrošiu taip, jog ir gimtąją dieną atminsi.

6. suvalgyti, sukirsti: Tuos lašinius ji viena sudróžė. Sudróžėv po gerą kampą duonos.

7. sueiti: Darbininkai jau sudróžė į trobą.

8. smarkiai padaryti, nuveikti: Sudróžė lytaus. Sudrožė maršą. Ana po vieną giją sudróžė į tą skietą. Mudu smagiai sudróžėm (sušokome) čiutytę. Vyrai dainą smagiai sudróžė (sudainavo) . Jei kartais sodresnis lytus sudrožia, tada Venta beveizdint pakilsta. Tokį krėtnį laišką sudróžiau (parašiau), ir gavau pašalpą.
uždróžti

1. užpjauti, užsmailinti: Su peiliu uždrožk. Kam taip stačiai žvikę uždrožei, nebelįs.

2. užduoti, užkirsti, sušerti: Uždróžk arkliui botagu. Uždróžė botagu par kojas. Buvo dar keli paleistuviai, ir tie, kai juos ponas Dievas uždrožė su savo rykšte, liovės gerti. Paėmė bobutė ilgą botagą, uždrožė ožiukui per pat uodegą.

3. pasakyti, išrėžti: Teta pasakė, jog nereikia jam maldos pragare, kita uždrožė, jog paskutinis girtuklis buvo. Jis norėtų Anskiui gerai uždrožti, tik nežino ką sakyti.

4. užvalgyti, užkirsti: Uždrožk duonos su sūriu, ir būsi sotus.

5. kiek išsigerti svaiginamųjų gėrimų: Tėvas vis užsidróžęs iš miesto grįžta.

6. smarkiai užeiti, užlipti: Jis pirmas uždróžė ant kalno.

7. smarkiai padaryti: Uždróžk, muzikantai, kokią gražią polkelę!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atidrozti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x