dùndinti (-yti), -ina, -ino, dundìnti, -ìna, -ìno,
1. griausti, dundėti, gausti: Girdėt jau vėl perkūnėlis dundìna. Perkūnas, ant ko supykęs, pradeda smarkščiai važiuoti ir dundinti. Per visąnakt armotos dundìno.
2. belsti, trinkčioti: Pažiūrėk, kas tę dundìna duris. Sienas dundinau, duris klebinau, savo mergelę nepribudinau. Padlagėlėn dùndinau, sau mergelę budinau. Oi aš išgirdau tamsioj naktelėj dundinant į stiklo langelį. Šią naktelę nemigau nemigau, vis durelėm dundinau. Girdžiu per sieną – audžia dundina jauna mergelė. | Tu bitule, ko tu tep dundini (dūzgi) rytas vakarėlis.
3. su dundesiu važiuoti: Jau keli dùndino per tiltą. Mėnesiais jis negrįždavo bedundindamas traukiniais.
4. su dundesiu vežti: Veža mano skryneles, per dvarelį dundina.
5. beldžiant ką daryti: Kam audei dundinai plonąsias drobeles?
atidùndinti
1. su dundesiu atbėgti: Atdundìna atlekia mergaitė.
2. su dundesiu atvežti: Žiūriu, atveža tą bačką, atidùndina.
išdùndinti.
1. dundinant ką padaryti: Jau visus miltus išdùndinau iš šitos statinės. | Aš išausiu išdundysiu retai prisėsdama.
2. su dundesiu išvežti: Išvežė, išdundìno dar pro tamsą.
nudùndinti
1. su dundesiu nuvažiuoti: Ūkininkas nudundino atgal sodžiun. Šešis žirgus sukudrino, per miestelį nudundino.
2. su dundesiu nuvežti: Dukrelę, in karietą insodinę, in tą miestą nudundino. Vagonėlin susodino, Vilniaus miestan nudundino.
3. nukrėsti: Obuolius vėjas nudùndino, mažai i liko.
padùndinti. pabelsti: Į duris padùndinau, ale nėkas neatsiliepė. Padùndyk į avilį, gal ims lįsti [bitės].
pardùndinti
1. su dundesiu parvežti ar parnešti: Parveža martelę pardùndina. Parnešė broliukas pardundino.
2. su dundesiu parbėgti: Kurteliai pardùndina, žirgeliai paržvangina.
pridùndinti. dundinant prižadinti: Šaukiau šaukiau, dundinau dundinau – negali pridùndyt – baisiausia įmigę.
sudùndinti
1. pabelsti: Tik sudùndino į duris, aš ir gyva (pabudau) . Kai sudundini, tai net žmonės išsigąsta. Keldamasis sudundino stalą.
2. išausti: Baltus linelius ištaisysiu, tankiai drobeles sudundysiu.
uždùndinti
1. užgriausti: Kad uždundino dievas (perkūnas) , iš karto nedorėlis sutrupėjo į tūkstantį dalių.
2. užmušti: Juos dundulis (perkūnas) uždundinęs. Ažumušė žvirblelį, aždundino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.