dunksė́ti, dùnksi, -ė́jo.
1. trinksėti, bildėti, belsti: Vos girdimai dunksėjo vakaruose griaustinis. Kažin kas už durų dùnksi, nueik pažiūrėk. Kad ėmė dunksė́ti lazda sienon, net langai žvaga. Žmogaus žingsniai skardžiai dunksi. Į skardą dunksi lietaus lašai. Girdis dùnksi iš po žemių. Kažkur vakaruose jau dunksi, gal iš armotų šaudo. bildant važiuoti: Traukinys dunksėjo toliau, pro šalį lėkė vis nauji vaizdai. plakti, plastėti, tvinksėti: Širdis pamažu dunksėjo. Jam širdis dunksėjo gilesniu, tvirtesniu ritmu.
2. dunksoti: Visą kraštą apgulė gelsvi ūkai, per kuriuos namai ir medžiai dunksėjo kaip koki šešėliai.
3. laikytis (atmintyje), dingsėti: Dunksi mano galvoj dažnai vartojamas palyginimas. Dùnksi man širdy žodis anos.
atidunksė́ti
1. dunksint artėti: Vėl atidunksi šaligatviu žingsniai. Net dreba visas mūras, ka jisai atidùnksi.
2. ataidėti dunksėjimu: Širdis krūtinėje nelygiai jam tvaksi, gomury tik jos aidas atsidunksi.
padunksė́ti. pabelsti: Padunksėk, tuoj atsilieps.
sudunksė́ti
1. imti dunksėti: Tik sudunksė́jo kauše (tinkle) – pakeliu, žiūriu – lydys. Sudunksi prieklėtis, durys subeldžia.
2. susitarti kumštelėjimais, susikumšėti: Susidunksė́jo ir nuėjo ant kito suolo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.