atirti

.
ìrti, ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro.

1. griūti, byrėti į dalis: Molis ỹra, suiro. Sutapyk duoną, kad iñra kepant. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta, į drabužį trinant. Karčemos ìrsta pri mūsų. Paminėtina ežero yrančių krantų augalija.

2. ardytis, rykšti, leistis iš siūlių: Sermėga ỹra. Siūlė jau ỹra (irsta). Maišas ỹra, grikiai byra, nėr kam ažusiūti. Ir yra, ir byra, ir dar yra.

3. mišti, rigzti, painiotis, krikti: Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla. Valstiečiai, gausingiausia priešrevoliucinės Rusijos klasė, iro, skilo į sluoksnius.

4. gesti, nykti, tižti: Petras ỹra (jo sveikata genda) nu spirito.
apìrti.

1. apgriūti: Apìrus triobelė. Pečius apìro. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) . Apirusi šeiva.

2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi.
atìrti. atsiardyti. Rankovę prisiūkiat, šitai atìro. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro. Siūlė atyra. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Pažasčiai atìrę.: Atsiìro lopai nuo drabužio.
išìrti.

1. sugriūti, į dalis subyrėti: Vežimas išìręs, be pėdelių, be rungų. Kibiras išìro. Man ratai išìro, abrakai išbiro.

2. išsiardyti. Prastas siuvėjas – siūlė išìrsta greitai. Išyra siūlė. Purėtų žąsų plunksnos yra išìrusios.

3. pakrikti: Toks išìręs žmogus, kaip jis ir besikapsto. Vaikas išìręs, arklių nemoka pasikinkyti. Vėl iširo jų tos vestuvės. Iširo jų vienybė. Seimai daugiausia iširdavo. Jo mislys buvo išìrusios. Pas jum te iširus karalystė (nėra tvarkos) .
išìrusiai. išsiblaškiusiai: Išìrusiai kalba. Tad jo teip iširusiai, pairai, teip snausdami klausome.
nuìrti.

1. nugriūti, nuvirsti: Verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro. Grucei kad mala, kriuša grūdus, kol nuìrsta (nusitrina, nubirsta) kailis, kiautas.

2. nusiardyti. Reikėjo man duris padaužyti, būtų kalnierius tuoj nuiręs. Kam tiek trini [šeivą],
kad paskui nuỹra.
paìrti.

1. pagriūti, pavirsti: Paupiais paìro žemė, kur vanduo pagraužė. Tas tiltelis pairo. Kluonas paìręs (apgriuvęs) . Pėdas pairo (benešamas iširo) . | Vyrai pairo šalin nu klausyklos – įsėdo kurtas kunigas.

2. pakrikti, pagesti: Tada su anąja vesele pairo. | Pairo pilvas. Buvo buvo gražu, o dabar jau pairo oras. Payra žiema. Paìro (pagedo) dar̃ svietas. Sveikata jau visai pairo. Leisiu savo sūnų moksluosna: jei nepair̃s, tai duonos kąsnelį turės. Jis žmogus pairęs, sugadintas.
praìrti.

1. prasiardyti, pragriūti: Svirno pamatai prairę, ir galima yra įlįsti apačion.

2. prarykšti, prasiardyti.: Siūlė praìro. Andriukas ėmė pešioti kiek prairusį pagalvės kulį.

3. pratrūkti ką daryti: Prairo boba (ėmė bartis) .
priìrti. prisiardyti: Visokių priìro pagalių (verčiant eiles žabų) .
suìrti.

1. sugriūti: Suiro kaip Vilkmergės pilis. Kaip važiavo, rateliai suiro. Kol aš parvažiuosiu, ir suirs (vežama sena spinta) . Kas čia, pasaulis suiro, ar kas? | Sako, jų pirtis suirsianti (ten gims greit kūdikis) . Boba buvo šviežiai suirusi (gimdžiusi) . Kad tokie tie linai gražūs, melsvi, kad tu suirtum (kad tave galas) !

2. baigti irti: Suiro kailiniai tavo benešiojant. Kad užvežė, net kelnės suiro.

3. pakrikti, sumišti: Gyvenimas greit suirsta. Man mislys suỹra. Mūsų susitarimas suìro. O toliau jų kalba ir visai suiro. Suiro mano kelionė. Kai suyrì dainuodamas, tai nors žemės [na] lįsk. Kryžeiviai, pajutusys, jog lietuviai suirusys grįžta numie, tujau. užstojo lietuviams kelį. Jos apsiėjimas parodo, kad čia nesuirusi bus moteris. Tenai reikalai buvo suirę.
suìrusiai. Suirusiai kalbu. Suìrusiai susipjauna varstas be lenketo.

4. sugesti, subjurti: Kad suìro oras: lietus ir lietus, dirbt neduoda. Suiro gi kelias. Moters sveikata suirusi. Jis išveizdėjo lyg suìręs. Suìręs protas. Suìrusi išmintis. Suìrusi kalba.
užìrti. užgriūti; įstrigti: Ažìro mano gyvenimėlis kaip siūlas špūlelėj ir nebeina.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ìrti, </b>ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro. <br/>1. <span class="explanation">griūti, byrėti į dalis: </span> Molis ỹra, suiro. Sutapyk duoną, kad iñra kepant. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta, į drabužį trinant. Karčemos ìrsta pri mūsų. Paminėtina ežero yrančių krantų augalija. <br/>2. <span class="explanation">ardytis, rykšti, leistis iš siūlių: </span> Sermėga ỹra. Siūlė jau ỹra (irsta). Maišas ỹra, grikiai byra, nėr kam ažusiūti. Ir yra, ir byra, ir dar yra. <br/>3. <span class="explanation">mišti, rigzti, painiotis, krikti: </span> Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla. Valstiečiai, gausingiausia priešrevoliucinės Rusijos klasė, iro, skilo į sluoksnius. <br/>4. <span class="explanation">gesti, nykti, tižti: </span> Petras ỹra <span class="explanation"> (jo sveikata genda) </span> nu spirito. <br/><b>apìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apgriūti: </span> Apìrus triobelė. Pečius apìro. Žiūrėk, špūlė apìro <span class="explanation"> (siūlai užgriuvo) </span>. Apirusi šeiva. <br/>2. <span class="explanation">truputį leistis iš siūlių, rykšti: </span> Jau sermėga jo apìrusi. <br/><b>atìrti</b>. <span class="explanation">atsiardyti</span>. Rankovę prisiūkiat, šitai atìro. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro. Siūlė atyra. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Pažasčiai atìrę.: Atsiìro lopai nuo drabužio. <br/><b>išìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugriūti, į dalis subyrėti: </span> Vežimas išìręs, be pėdelių, be rungų. Kibiras išìro. Man ratai išìro, abrakai išbiro. <br/>2. <span class="explanation">išsiardyti</span>. Prastas siuvėjas – siūlė išìrsta greitai. Išyra siūlė. Purėtų žąsų plunksnos yra išìrusios. <br/>3. <span class="explanation">pakrikti: </span> Toks išìręs žmogus, kaip jis ir besikapsto. Vaikas išìręs, arklių nemoka pasikinkyti. Vėl iširo jų tos vestuvės. Iširo jų vienybė. Seimai daugiausia iširdavo. Jo mislys buvo išìrusios. Pas jum te iširus karalystė <span class="explanation"> (nėra tvarkos) </span>. <br/><b>išìrusiai</b>. <span class="explanation">išsiblaškiusiai: </span> Išìrusiai kalba. Tad jo teip iširusiai, pairai, teip snausdami klausome. <br/><b>nuìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nugriūti, nuvirsti: </span> Verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro. Grucei kad mala, kriuša grūdus, kol nuìrsta <span class="explanation"> (nusitrina, nubirsta) </span> kailis, kiautas. <br/>2. <span class="explanation">nusiardyti</span>. Reikėjo man duris padaužyti, būtų kalnierius tuoj nuiręs. Kam tiek trini [šeivą], kad paskui nuỹra. <br/><b>paìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagriūti, pavirsti: </span> Paupiais paìro žemė, kur vanduo pagraužė. Tas tiltelis pairo. Kluonas paìręs <span class="explanation"> (apgriuvęs) </span>. Pėdas pairo <span class="explanation"> (benešamas iširo) </span>. | Vyrai pairo šalin nu klausyklos – įsėdo kurtas kunigas. <br/>2. <span class="explanation">pakrikti, pagesti: </span> Tada su anąja vesele pairo. | Pairo pilvas. Buvo buvo gražu, o dabar jau pairo oras. Payra žiema. Paìro <span class="explanation"> (pagedo) </span> dar̃ svietas. Sveikata jau visai pairo. Leisiu savo sūnų moksluosna: jei nepair̃s, tai duonos kąsnelį turės. Jis žmogus pairęs, sugadintas. <br/><b>praìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prasiardyti, pragriūti: </span> Svirno pamatai prairę, ir galima yra įlįsti apačion. <br/>2. <span class="explanation">prarykšti, prasiardyti</span>.: Siūlė praìro. Andriukas ėmė pešioti kiek prairusį pagalvės kulį. <br/>3. <span class="explanation">pratrūkti ką daryti: </span> Prairo boba <span class="explanation"> (ėmė bartis) </span>. <br/><b>priìrti</b>. <span class="explanation">prisiardyti: </span> Visokių priìro pagalių <span class="explanation"> (verčiant eiles žabų) </span>. <br/><b>suìrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sugriūti: </span> Suiro kaip Vilkmergės pilis. Kaip važiavo, rateliai suiro. Kol aš parvažiuosiu, ir suirs <span class="explanation"> (vežama sena spinta) </span>. Kas čia, pasaulis suiro, ar kas? | Sako, jų pirtis suirsianti <span class="explanation"> (ten gims greit kūdikis) </span>. Boba buvo šviežiai suirusi <span class="explanation"> (gimdžiusi) </span>. Kad tokie tie linai gražūs, melsvi, kad tu suirtum <span class="explanation"> (kad tave galas) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">baigti irti: </span> Suiro kailiniai tavo benešiojant. Kad užvežė, net kelnės suiro. <br/>3. <span class="explanation">pakrikti, sumišti: </span> Gyvenimas greit suirsta. Man mislys suỹra. Mūsų susitarimas suìro. O toliau jų kalba ir visai suiro. Suiro mano kelionė. Kai suyrì dainuodamas, tai nors žemės [na] lįsk. Kryžeiviai, pajutusys, jog lietuviai suirusys grįžta numie, tujau. užstojo lietuviams kelį. Jos apsiėjimas parodo, kad čia nesuirusi bus moteris. Tenai reikalai buvo suirę. <br/><b>suìrusiai</b>. Suirusiai kalbu. Suìrusiai susipjauna varstas be lenketo. <br/>4. <span class="explanation">sugesti, subjurti: </span> Kad suìro oras: lietus ir lietus, dirbt neduoda. Suiro gi kelias. Moters sveikata suirusi. Jis išveizdėjo lyg suìręs. Suìręs protas. Suìrusi išmintis. Suìrusi kalba. <br/><b>užìrti</b>. <span class="explanation">užgriūti; įstrigti: </span> Ažìro mano gyvenimėlis kaip siūlas špūlelėj ir nebeina.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.