táikyti, -o, -ė.
1. stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin. Į kulnį táikė, į nosį pataikė. Táikytis šauti. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę. Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis.
2. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti. O kai ataneša prisiūt [batą],
tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt. Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai],
ka nebūtum dirsių. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! Táikyti vaistus. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt. Aš sa [vo] vaiku [i] maisto netáikau, viską duodu. Ji labai táikydavo valgį visiem. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt. Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo. Ji nesitáiko, tai ir suserga.
3. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko. Aš žinojau, kad ma [n] čia táiko. Táikyti kam priekaištą. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems.
4. naudoti (ppr. praktikoje): Taikomoji geologija. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji. Táikomoji dailė. Táikomoji dekoratyvinė dailė. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams.
5. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus]. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami]. Daugiausia táiko šalčiuose kult. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly. Aš labai táikau, kad sava viską turėt. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa],
kurį nori į žentus gaut. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus]. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu. Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti. stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati.
6. stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu [i] vaiku [i] – táikyk i táikyk. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent. Táikyk táikyk [anūkui],
gal kada pagaliu galvon gausi. Paimsiu ir nieko jam. netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė!. Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera. Aš darbe su visais táikaus. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos. stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos.
7. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo. | Dėl vaikų taikėsi su savo dalia.
8. šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė. Su kaimynu reikia táikytis. I táikysias, i mušias.
9. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) . Tas šuo vis táiko įkąst. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti. Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst. Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Kai ana. laksto susrietus, kąst táikos. Abudu táikosi vienas kitą apgauti. Jis tik táikosi pabėgt. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį. Jie taikosi mus gaišyti.
10. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų. Jonas táikosi į žentus pas kaimynus. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus?
11. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą. | Kviečiai sausi, táiko jau birėt. Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių. Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas.
12. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą. Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi.
13. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt.
14. atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant. Man pačiai táikės tep.
15. atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot. Táikės, keliskart tę buvau. Táikėsi kalbėt su giminėm. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus. Nestáikė man su juoj šnekėt. Man táikės su juoj važiuot. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų. Táikos, kad inkanda gyvatė. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį.
16. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau. Briedžių táikos kiek, ale maža yr. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną. Taikėsi ne vienas [jaunikis],
bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi.
atitáikyti.
1. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti. Iš rozo to daikto neattáikiau. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti]. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti.
2. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau.
3. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu [i]. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko. Sako, i mun taip atsitáikė. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki. Visaip tam sviete atsitáiko. Atsitaikė tau nelaimė. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų.
4. būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius]. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt.
5. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau. Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Atsitáikė gera palata, geri žmonės. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria.
6. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės.
datáikyti.
1. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt. Datáikyk tu žmogus [druskos],
bijojau persūdyt.
2. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt.
3. pataikyti
11. Ir tam dastáikė jį regėt.
įtáikyti.
1. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert.
2. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai…. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją.
3. įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis],
neįtáikom. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt. Kas žmonimi intáikys. Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti.
4. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus. Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu. Įsitaikė kaip šuo į karietą.
5. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį.
ištáikyti.
1. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti.
2. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą.
3. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo. Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau.
4. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo.
5. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys.
6. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo. Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada.
7. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs.
nutáikyti.
1. nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą. Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą. šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė.
2. priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą. Gal iš dešims viena šeiminykė ją. nutáiko, pakepa kap reikia. Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik. Ot nutáikė duoną iškept. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės]. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto. Negali nė nutáikyt pietų. Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas. Nusitáiko alus geras. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros. Jeigu nustáiko [duona],
tai sotesnė. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt.
3. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę. O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn. Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms. Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų.
4. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę.
5. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos.
6. atsitikti, pasitaikyti.
7. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko.
patáikyti.
1. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį. Vaikas man patáikė per akį su sniegu. Gerai da, kad patáikė par kojas. Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos. Sidabrinė jam kulka širdin pataikė. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai],
ką galia išlošti!. Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti. Daug šaudė – mažai pataikė. Galvon taikė – uodegon pataikė. Dievas kuo mes, tuo pataikys. Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) . Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą. kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė.
2. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk. Svetimas ateina, vis žodį patáikai. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt. Tau ir kąsnelis buvo patáikytas. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) . Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja]. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime. Ligonis turi valgį pasitáikyt. Pastáikai ir valgymą sau. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai.
3. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau. Jis patáikė į pačius pietus. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko. Ant šiltų pėdų pataikė. Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti. Batelius tai jau patáikėt nupirkti. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta. Jam niekap negali patáikyt. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit. Tu jam jau biškį patáikyk. Mokėjau pataikyt jai pasiūti. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt. Nepatáikei ką pasakyt, tuo [j] piktumas. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti. Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei. Pataikė kap kulka tvoron. Patáikė kai pirštu į dangų. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas. Patáikei kaip su pirštu į akį. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą. Patáikė kaip lazda tvoron. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė. Nuo ko bėgau, in to patáikiau. Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių.
4. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė. Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą. Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį. Pataikė kaip aklas duobėn.
5. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko. Ne pro tas duris patáikė. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti. Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris. Geras žodis pikto ausin nepataiko. Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko. Pataikė kai koją čebatan.
6. pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko. Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu. Eidamas pasitáikyk, kur geriau.
7. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas. Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man.
8. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save. Jei gerą patáikytai [vyrą] …. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį.
9. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai].
10. atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko. I pasitáikyk tu ma [n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Man vienąsyk pasitáikė teip. Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę. Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko. Visai [p] pasitáiko i visai [p] reikia.
11. būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška. Ma [n] tę pasitáikė būt. Latvijo [je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst. Tą vakarą i mun pasitáikė būti. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti. Nepastáikė jį man sutìkt. Pasitáikys karts i geresnis gauti. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus]. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms. Pasitáikė gerai sudėt audimą. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė.
12. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė [jo] vargt. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų]. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam. Gerai, kad geras vyras pasitáikė. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda]. Tokių daiktų nepasitáikydavai. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa],
nė į burną imt negaliu. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys. Kita pati pasitaikė ragana. Gera galva, tik durnam pasitáikė. Aklai vištai grūdas pasitáiko. Pasitaikė kap šun rimbas. Proga pasitaiko, bet nesikartoja.
dantìs ant dantiẽs nebepatáiko. Suėmė toks žvarbis, kad dantìs ant dantiẽs nebipatáiko.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis.
į šìrdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko.
pratáikyti.
1. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti.
1. nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą. Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis].
2. parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių. Jokio ėdimo jai. nepritáikai, velnią ir papjoviau. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną. Negaliu sau kningos pritáikyti. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose]. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas],
tai būt gerai. Kai moki [kulti],
tada nesunku pritáikyt. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti]. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams. Pritáikysu laiko, ateisu. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) . | Dievas Jonošiui žuvį pritáikė. Senam arkliui briko nepritaikysi. Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi]. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė. Ans skrynė [je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui. Prisitaikomosios organizmo funkcijos. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio. Anie neprisitáiko prie mašinos. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę. Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos.
3. panaudoti (ppr. praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai.
4. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti]. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt. Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus]. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą. Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką]. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų]. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr. Mes neprisitáikom kept.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.