tesė́jimas.
1. → tesėti 1: Ir tesė́jimas jo – dirba dirba ir nepavargsta. Tesė́jimas dirbti. Tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio sunkumo jaučiai vos vos pakruta ir tokią kančią reiškia.
2. → tesėti 3: Balia to miško ir tesė́jimas, ir turėjimas (neiškertamas) .
3. → tesėti 4: Žodžio tesėjimą jis. laikė savo pareiga ir to paties reikalavo iš kitų. Kronikos mini lietuvių duoto žodžio tesėjimą. Netesė́jimo pabauda.
4. → tesėti
5.
atitesė́jimas. attesė́jimas. → atitesėti:
1. Kur attesėjimas žodžio tavo?
2.
3.
ištesė́jimas.
1. → ištesėti 1: Žmoniškumo idėja pakelia jo darbštumą ir ištesėjimą.
2. išlikimas: Petro sostui amžinas ištesėjimas prižadėtas.
3. → ištesėti 2: Gintautas iš visų lygiai reikalavo, kad, neleisdami jam namie tinkamu laiku pavalgyti, patys sulig savo ištesėjimu jį pasotintų.
4. → ištesėti 3: Koks ten jo ištesė́jimas – nė pusę tiek nedavė, kap žadėjo. Matos kasdien, kaip svietas laiko per nieką neištesėjimą pačių šventų prižadėjimų. Kaip tankiai Viešpatis atguldinėja ištesėjimą žadėjimo savo. Greitesnis mužiko ištesėjimas, o ne pono prižadėjimas.
5. → ištesėti 4: Jis nesidairė į mano ištesė́jimą. Pareigos bekraštės, begalės, o ištesėjimas menkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.