atitežti

tèžti, tę̃žta (tẽžta. tę̃ža. teñža. teñžta), tẽžo. tẽžti, -ta (-a), -o.

1. tižti 1: Kelias pradeda tèžti. Sniegas tę̃žta, varva an galvos, o stogo nėra kam pataisyt. Kur džiūvo – išdžiūvo, kur tẽžo – ištežo [žemė]. Oras buvo slopus nuo įkaitusio betono, prieš saulę tęžtančios dervos luitų. Šįmet bulbės teñža, t. y. nemiltingos. Baltos braškės tęžta. Sausa nedegta plyta nuo vandens teñža, t. y. pasileidžia. Supuvusios bulbės pradėjo džiūt i pradėjo nebe teip tèžt.

2. ploninti: Netežk, nesutežėk siūlus verpdama, t. y. neplonink.

3. tižti 6: Tę̃žta žmogus be darbo.
atitèžti. atlyžti, nebesispyrioti: Vaikas pirma gyniojos, o dabar atitẽžo.
ištèžti, ištę̃žta (ištẽžta. išteñža. ištę̃ža, išteñžta), ištẽžo.

1. ištižti 1: Užtvinimo didelio nebuvo, al žemė ištẽžo. Vanduo stovi, ištẽžę. Sniegas buvo purvinas ir jau visiškai ištẽžęs. Nū lytaus oda ištę̃žta. Išmirko rugiai vandeny, ištẽžo. Nuo lietaus patvino upės ir ištežo visi keliai. Šaldyta [žuvis] visada vertingesnė už sūdytą, tik pagaminti ją reikia, kol neištežo. Tešla ištẽžo. Vasaros laike sviestas ištę̃žta. Ka tik nenuraškai [braškių],
i sugenda, ištęža. Grybai buvo šlapi ir ištẽžę. Lepšės tik ištę̃žta – jos geros grybos. Kiek metų tie plytai stovi ant lietų̃ ir neištẽžta. Ne cukrinis, neišteši.

2. ištižti 4: Jo akys prigeso, veidas keistai ištežo. Petrė baigia visai ištèžt [nuo riebumo] !

3. ištižti 5: Kaip rugius kūlėm, tai vis nuo pirmos [valandos],
daba žmonės ištẽžę. Dabar pats stebiuosi, kaip galėjau taip ištežti. Jaunas nebuvo teip ištežęs (apsileidęs) . A, ta mano Verutė ištẽžus – serga ir serga! Daba jau ištẽžo mano sveikata: žodį kas ką pasakė – man i ašaros. Ana nėko nesugeba, ištẽžusi kaip grybas. Ištežęs kaip tešlė.
patèžti

1. patižti 1: Patẽžus žemė nuo lietaus. Buvo pašalusi iš nakties, vidurdienį biškį patẽžo. Patežo valkos, saulės atokaitoje šuto patvoriai. Bulbų jau šviežių kasiau, tik da labai patẽžę. Nons tas mūsų miežienis patẽžęs, bet prašom dažyt su varške.

2. patižti 3: Mano galva tokia patežusi, ir anksčiau dažniausiai viskas išeidavo ne taip. Patẽžęs toks vaikezas, išsižiojęs.
pritèžti. tęžtant prisirinkti vandens, pritvinti: Tarp kalnų atsiranda plačių ir vandens pritežusių klonių.
sutèžti.

1. sutižti 1: Sausa vapna ir plyta sutẽžo nuo vandens. Težlis, kad senas yra, sutę̃žta. Nuskinti visai prinokę [slyvų] vaisiai greitai sutęžta. Koks bulbų skanumas [buvo] – kaip miltai, daba sutẽžę. Dar diena, kita, ir palaikė skylėta sniego skranda suteš ant laukų.

2. sutižti 5: Sutẽžusios mergos, t. y. nutukusios.

3. sutižti 6: Toks jaunas žmogus i teip sutẽžusi. Nereikia, kad mergaitė būt sutẽžus.
užtèžti. tęžtant užtvinti: Dirvos užtẽžę vandeny.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atitezti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tèžti, </b>tę̃žta (tẽžta. tę̃ža. teñža. teñžta), tẽžo. tẽžti, -ta (-a), -o. <br/>1. tižti 1: Kelias pradeda tèžti. Sniegas tę̃žta, varva an galvos, o stogo nėra kam pataisyt. Kur džiūvo – išdžiūvo, kur tẽžo – ištežo [žemė]. Oras buvo slopus nuo įkaitusio betono, prieš saulę tęžtančios dervos luitų. Šįmet bulbės teñža, t. y. nemiltingos. Baltos braškės tęžta. Sausa nedegta plyta nuo vandens teñža, t. y. pasileidžia. Supuvusios bulbės pradėjo džiūt i pradėjo nebe teip tèžt. <br/>2. <span class="explanation">ploninti: </span> Netežk, nesutežėk siūlus verpdama, t. y. neplonink. <br/>3. tižti 6: Tę̃žta žmogus be darbo. <br/><b>atitèžti</b>. <span class="explanation">atlyžti, nebesispyrioti: </span> Vaikas pirma gyniojos, o dabar atitẽžo. <br/><b>ištèžti, </b>ištę̃žta (ištẽžta. išteñža. ištę̃ža, išteñžta), ištẽžo. <br/>1. ištižti 1: Užtvinimo didelio nebuvo, al žemė ištẽžo. Vanduo stovi, ištẽžę. Sniegas buvo purvinas ir jau visiškai ištẽžęs. Nū lytaus oda ištę̃žta. Išmirko rugiai vandeny, ištẽžo. Nuo lietaus patvino upės ir ištežo visi keliai. Šaldyta [žuvis] visada vertingesnė už sūdytą, tik pagaminti ją reikia, kol neištežo. Tešla ištẽžo. Vasaros laike sviestas ištę̃žta. Ka tik nenuraškai [braškių], i sugenda, ištęža. Grybai buvo šlapi ir ištẽžę. Lepšės tik ištę̃žta – jos geros grybos. Kiek metų tie plytai stovi ant lietų̃ ir neištẽžta. Ne cukrinis, neišteši. <br/>2. ištižti 4: Jo akys prigeso, veidas keistai ištežo. Petrė baigia visai ištèžt [nuo riebumo] ! <br/>3. ištižti 5: Kaip rugius kūlėm, tai vis nuo pirmos [valandos], daba žmonės ištẽžę. Dabar pats stebiuosi, kaip galėjau taip ištežti. Jaunas nebuvo teip ištežęs <span class="explanation"> (apsileidęs) </span>. A, ta mano Verutė ištẽžus – serga ir serga! Daba jau ištẽžo mano sveikata: žodį kas ką pasakė – man i ašaros. Ana nėko nesugeba, ištẽžusi kaip grybas. Ištežęs kaip tešlė. <br/><b>patèžti</b><br/>1. patižti 1: Patẽžus žemė nuo lietaus. Buvo pašalusi iš nakties, vidurdienį biškį patẽžo. Patežo valkos, saulės atokaitoje šuto patvoriai. Bulbų jau šviežių kasiau, tik da labai patẽžę. Nons tas mūsų miežienis patẽžęs, bet prašom dažyt su varške. <br/>2. patižti 3: Mano galva tokia patežusi, ir anksčiau dažniausiai viskas išeidavo ne taip. Patẽžęs toks vaikezas, išsižiojęs. <br/><b>pritèžti</b>. <span class="explanation">tęžtant prisirinkti vandens, pritvinti: </span> Tarp kalnų atsiranda plačių ir vandens pritežusių klonių. <br/><b>sutèžti</b>. <br/>1. sutižti 1: Sausa vapna ir plyta sutẽžo nuo vandens. Težlis, kad senas yra, sutę̃žta. Nuskinti visai prinokę [slyvų] vaisiai greitai sutęžta. Koks bulbų skanumas [buvo] – kaip miltai, daba sutẽžę. Dar diena, kita, ir palaikė skylėta sniego skranda suteš ant laukų. <br/>2. sutižti 5: Sutẽžusios mergos, t. y. nutukusios. <br/>3. sutižti 6: Toks jaunas žmogus i teip sutẽžusi. Nereikia, kad mergaitė būt sutẽžus. <br/><b>užtèžti</b>. <span class="explanation">tęžtant užtvinti: </span> Dirvos užtẽžę vandeny.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.