.
tìkinti (-yti), -ina, -ino.
1. tikėti 1: Jis mum̃ tìkino, ka te nieko nėra. Tuo ir kiti mane tìkino, bet vis dėlto neįtikino. Jis mane tikino, kad jokio pavojaus nėra. Grėtė niekada daugiau jos nebepaguodė ir nebetikino ją mylinti. Jy tìkinas, ka pasveiks.
2. tvirtinti, teigti: Nežinau, negaliu tìkinti. Ką te gali žinot, ale tìkydavo, kad teisybė.
3. teikti pagalbą, padėti, remti, pagelbėti, globoti, rūpintis: Pademi, tikinu ką. Tarpinu, tikinu.
atitìkinti. atatìkinti. sugriauti įsitikinimą, padaryti, kad netikėtų: Tamsta manęs neatitikinsi!. Jis negalėjo taip lengvai atsitikinti tuo, kas tiek laiko sudarė visą jo gyvenimą.
įtìkinti.
1. įtikėti 1: Įtìkinti galima veikiant visų pirma valią, širdį, jausmus. Teip aš veizu išsižiojusi, kaip ans moka įtìkinti. Ir tu jai neįtìkysi – širdį išimk. Kur jau žmogus daug datyręs, ano neįtìkinsi. Aš būčio i kitims įtìkinęs, kad jug baido, ten vaikščio [ja] nūmirėliai. Kam įtìkinsi (įrodysi), kad iš algos gyveni. Konstantinas nepasiduoda įtikinamas. Mirsiąs – ir galas! Ji mokėjo ir kitaip saviškius įtikinti, kad ji kuriądien bus griežta, apsisukanti moteris. Ir kiti mane tikino, bet vis dėlto neįtìkino. Negaliu nei taip galvoti, nei taip besielgti, tėve, ir veltui mane nori įtikinti.
įtìkinamai. Gamtos mokslinės propagandos uždavinys – teisingai ir įtikinamai išaiškinti visatos atsiradimo teoriją.
įtìkinančiai. Jis kalbėjo be mažiausio rūstybės ženklo, bet aiškiai ir įtikinančiai. Matai, kai pats neanstìkinsi, tai ir nežinosi. Įsitìkinti yra pažinti su pagalba moralinių pajėgų, valios, širdies ir jausmų. Aš tuomi įsitìkinau. Mas, įsitìkinę, ka tos dienos tinka, ir išvažiavom. Šnekėti šnekėdavo tėvai [apie vėles],
bet aš neįsitìkinau. Jei jau neįsitìkini, gali žmogus susirgti kartais. Šitas įsitìkinęs buvo, kad iš dangaus tas laiškas atsiųstas. Vincas įsitikino gerai pirkęs. Jūsų kaltumu aš esu įsitikinęs. Moterys klausė atsidėjusios, vis labiau įsitikindamos, kad skerdžiaus esama raganiaus. Grėtė girdi, bet tingi atsisukti ir įsitikinti, kas taip sakė.
2. labai pamėgti ką, įtikėti, norėti ko: Į tą samagoną įsitìkinę, darbų nedirba. Įsitìkinęs lyg prūsas in spirgį.
3. įsidėmėti: Neįsitikina tų vardų.
patìkinti.
1. tikrai, tvirtai pasakyti, laiduoti, užtikrinti: Jis mus patìkino, kad viskas bus gerai. Net užsimerkęs patìkino man ramų gyvenimą. Negaliu patìkinti, o nėko nežinau. Patikinu jus, drauge. Tamsta, matyt, nenori suprasti mūsų rimtos padėties.
2. įsitikinti: Reik pasitìkint, ar gerai išmoko. Atėjęs jis ir pats pasitìkys, ar tiesa. Pasitikino, jog niekas jam nieko pikta daryti nenori.
pértikinti
1. paveikti, kad persigalvotų, įtikinti: Jaunuomenės ratelyje suūžė lyg avilyje: karštos širdys, jaunos galvos stengėsi pertikinti senį, kad jo nuomonė klaidinga. Su laiku pats parsitikinau, jog mano veikalas buvo tikrai menkutis ir buvau jo išsižadėjęs.
2. iš naujo išsiaiškinti: Negaliu pársitikinti, kaip buvo.
užtìkinti. garantuoti, laiduoti: Kuris advokatas užtìkina, kad laimės bylą, tas durnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.