tõlti, -sta (-a), -o. tólti, -sta (tõlna), -o.
1. eiti tolyn, tolintis: Gyventojai tolo dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios ligos ir maro. Sekė akimis tõlstantį vežimą. Kai artinasi žmonės, gaigalai praneša artėjantį pavojų, ir antys nuo pakraščių tolsta į gilumas. Važiuojant gilyn į kalnus ir tolstant nuo jūros, miškai kalnuose ėmė retėti. Stovėjau vidury kelio ir žvilgsniu lydėjau tolstantį savo draugą. Tuo tarpu audra vis tolsta ir tolsta. Taškas tolsta begalybėn. tolinantis silpnėti išduodamam garsui: Senavaičio balsas tolsta, nuplaukia kažkur – pasikeitęs, svetimas. Tai lyg jie. tola tola nuo manęs ir va tuojau visai išnyks.
2. tolintis į praeitį ar ateitį. Kuo labiau tolsta nuo mūsų literatūros kūrinys, tuo didesnės vertės įgyja jis kaip tikrovės liudininkas. Juo tolsime į ateitį, juo įdomesnės ir brangesnės liks tėvų pėdos nelengvuose keliuose į dabartį.
3. keisti pažiūras, interesus, darytis abejingam, svetimėti, atitrūkti: Tolte nutolaĩ tu nuo savo giminės. Tólau, tólau i nūtolau nū numų. Kažkas pasikėsino į mūsų santykius, kažkieno pirštai nutraukė tuos nematomus siūlelius, kurie mus du rišo į vieną, ir mes pamažu tolstame. Tik savo manymais ir savo protu jūs tolstate nuo manęs. darytis nepanašiam kuo, neatitinkančiam ko: Šiaurinėje istorinių rytų baltų ploto dalyje kalba ėmė greičiau kisti ir tolti nuo pirmykščio prototipo. Tolesnė kūrinio eiga nuo tos linijos tolsta, pereinama į pasakojimą ir perpasakojimą.
atitõlti.
1. darytis tolesniam . Atitõlti nuo kranto. Atitolę lapai. | Palubėje deganti lemputė staiga sumažėjo, atitolo, pasidarė šalta šalta kaip tolima žvaigždė. Nors svečiuose reikia atitolti nuo visų rūpesčių ir reikalų. mažėti, liautis. Atitolsta jau tas skausmas.
2. darytis tolesniam . dingti praeityje: Pavojus atitõlo.
3. atšalti, nebejausti patraukimo, pasidaryti abejingam: Par penkius metus i tas vyras atitólo. Atitólę [vaikai],
visai negailėjos [mirusio tėvo],
– akmino širdį tura. Kaip parsiskyrė su pačia, ir atitólo. Jis išvažiavo mokytis, susirado naujų draugų ir nuo Jono šiek tiek atitolo. Nuo pat pradžios lietuvių atgijimo studentai lietuviai buvo atitolę nuo katalikų bažnyčios. Atitoldamas nuo gamtos, žmogus, anot jo, tampa nenatūralus, svetimas sau. Nuo aeroklubo darbo aš jau atitolau. Šernas patinas, užkrovęs šeimyninius rūpesčius jaunesniems, stipresniems, atitolsta nuo bandos ir rūpinasi tik savimi.
nutõlti.
1. nueiti, pasitraukti tolyn; būti toliau nuo ko: Saulė jau nutolo į pietus. Žiūrėk, nepasiklysk grybaudama, nenutõlk nuo kelio. Jie. mažai nuo jo. nutolsta. Vienur jūros įlanka arčiau kelio prieina, o kitur jūra tiek nutolsta nuo jo, kad jos visai nematyti. Nutolęs Lietuvos užkampis. Galvoje sukasi įvairios mintys, iškyla ir vėl nutolsta drauge pragyventi metai. Kartais mokytojas aiškindamas labai nutolsta nuo vadovėlio. [Vertėjas] labai nutolo nuo originalo.
2. pasidaryti tolesniam. Įvykiui nutolstant, blaivus protas ir gera valia ims viršų. Vis labiau nutolstame nuo tų ugningų [karo] metų. Nutólom nu tų dalykų – seni laikai.
3. atitrūkti, atšalti nuo ko, nustoti domėtis, rūpintis kuo: Nuo savo namų labai nutõlome. Nuo mūsų visi giminės nutõlo. Ans savo numų nūtõlo. Nutõlna vaikai nu tėvų greitai. Buvo giminės, dabar nutólo. Kai nebesuseidavom, teip vieni nuo kitų ir nutõlom. Nutolai nuo manęs, palikdamas mane klastoms įsiutintų didžiūnų. Mes daugumas esame nutolę nuo sodžiaus gyvenimo. Nerūkyk cigarų, ir nutolsi, t. y. nebenorėsi. nesutapti su kuo, neatitikti ko: Nutõlti nuo rašomosios kalbos. Savo reikšme nuo reikiamybės dalyvių yra nutolęs … būdvardis bū́tinas, -à. Pamatiniai žodžiai yra arba išnykę, arba semantiškai nutolę nuo tų darinių.
patõlti. pasistūmėti, pajudėti ar būti kiek atokiau nuo ko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.