atitrinkėti

trinkė́ti, trìnka (trìnki. trìnkia), -ė́jo. trìnkėti, -ėja, -ėjo. trinksėti:

1. Kad aš ėjau par svirnelį, svirno grindys trìnka. Ei trinka bilda kieme grįsti tilteliai. Jums garbė, kad staklės prieš pavasarį trìnka. Trinka bilda staklužės, aš negaliu miegotie. Staklės trinkėjo, drobės blizgėjo. Trìnka bilda skrynužės par laukelį vežamos. Vilnys ūždamos (trinkė́damos) mušas į kraštą. Šokit, mergos, palengvėli, o kad netrinkė́tų. Kad duoč močekai, tai net trinkė́tų, – nedėtų kojų an vaiko [miegodama]. Šoka, trinka par naktį. Paskui trìnka po puodus, ieško valgyt. Ka jūs, vaikai, trìnkat po pirkią kai avelės. Kai pragarai trìnka vaikas. Ar čia mažai vakar trinkė́jot?! Netrinkė́k, tyliai dirbk. Vėjelis pūtė, stainelė ūžė, o žirgužėliai garsiai trinkėjo. Trìnki, geria, uliavoja, linksmi, sotūs rankas ploja. Netrinkėkit, nebildėkit, dar tėveliai miega. Šoka trinka jaunimėlis, negaliu miegoti. Pro duris įšoko trinkėdama batais žemutė žmogysta. Trinkąs kelias. Trìnka bilda armotėlės, net širdelė dreba. Trìnka griaustinis. Trìnka visi pašaliai, kad pradeda belsti. Einu par lauką, girdžiu par antrą, kad girelė trinkėja. Kai aš jojau par laukelį, laukelis trinkė́jo. Priebaly bėga, visa giria trinka. Pepelė lekia, visa bala trinka.

2. Du vežimu po vienas antro trinkėjo miesto grindiniu vagzalo linkui. Greitai trinka per žvyruotą, gerai suplūktą vieškelį ratai. Garvežys, vieną dieną atvežęs bėgius, antrą dieną pats jau trinkėdavo jais.

3. trankiai kalbėti: Šūkauju, šneku, trinku. Aš seniai girdėjau, kad kieme trinkė́jo, bet misliau, kad savi žmonės.

4. trinksėti 5: Nedrąsiai, smarkiai trinkančia širdžia, pratarė.
atitrinkė́ti, atitrìnka (atìtrinka), -ė́jo. attrinkė́ti; atitrinksėti: E, Vaclavas kad atitrìnka grūšių valgyt! Ko čia atjojo, atatrinkė́jo mano tėvulio dvarelin. Kad jau attrinka, kad jau atbilda žirgas, kaklą išrietęs, uodegą išpūtęs. Tik klausom – burzdu burzdu: atbilda, atitrinka tartum koki šernai vagišius su savo sėbru.
įtrinkė́ti; . įtrinksėti: Kad intrinkė́jo – net persgandau. Šauniai įvažiavo, įtrinkėjo į Pagirius, net viso sodžiaus šunis sukėlė. Vežimai įtrinkėjo miestelin.
ištrinkė́ti. ištrinksėti:

1. Ar jau ištrinkė́jo bernas daktaro. su trinkesiu iškristi.

2.
nutrinkė́ti. nutrinksėti: Ans nutrinkė́jo, t. y. nuvažiavo su bildesiu. Vežimas nutrinkė́jo pakalnėn. Nutrìnka kažkas tolyn. Kaip ažgiedojo gaidys, tai ir nutrinkė́jo velniai. Kur tie žirgeliai? – Keliu nutrinkėjo. su trinkesiu nukristi: Pristavas, vapsvų geliamas, nutrinkėjo par šakas žemėn.
patrinkė́ti

1. patrinksėti 1: Tiltas patrinkėjo, miltai pabirėjo. Griuvo bolkis, tai kad patrìnkėjo. Einu aš palei sodą, – kad patrìnkėjo, papyškėjo! Kad patrìnkėjo griaustinis, net krūptelėjau. Perkūnas patrìnkėjo. Patrìnkėjo apysmarkiai – gal ir čia palis.

2. smarkiai, karštai pasišnekėti: Ok tu, kad pasitrinkė́jom, pasitrinkė́jom su tetule!
partrinkė́ti. partrinksėti: Partrinkė́jo, parbildėjo visa veselija namo.
pratrinkė́ti. praeiti. Iš pradžių smarkiai šnekėjo, o dabar viskas pratrinkė́jo.
sutrinkė́ti.

1. sutrinksėti: Kad nesutrinkė́tum žemė einant. Subildėjo, sutrinkė́jo ritami medžiai. Išgirdau – tik sutrinkė́jo, supyškėjo kažin kas trioboj. Sutrinkėjo, subildėjo – svočia atvažiavo. Tiltas sutrinkėjo, miltai išbirėjo. Sutrinkėjo lauko durys. Galop viskas taip sutrinkėjo, tartum būtų sugriuvę namai. Sutrinkėjo žemė, štai Geručių kieme ponas neregėtas. Nuo šūvio sutrinkėjo visas namas. Kai užjojau ant kiemelio, sužvelgėjau, sutrinkėjau – ir išein tėvužis. Sutrinka, bilda bėri žirgeliai. Sužaibavo, sutrinkėjo perkūnas.

2. su trinkesiu sujoti, suvažiuoti: Kas čia sujojo žalian kiemelin, sugitrinkėjo tėvelio kiemelin?
bõčius sutrinkė́jo; .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trinkė́ti, </b>trìnka (trìnki. trìnkia), -ė́jo. trìnkėti, -ėja, -ėjo. trinksėti: <br/>1. Kad aš ėjau par svirnelį, svirno grindys trìnka. Ei trinka bilda kieme grįsti tilteliai. Jums garbė, kad staklės prieš pavasarį trìnka. Trinka bilda staklužės, aš negaliu miegotie. Staklės trinkėjo, drobės blizgėjo. Trìnka bilda skrynužės par laukelį vežamos. Vilnys ūždamos (trinkė́damos) mušas į kraštą. Šokit, mergos, palengvėli, o kad netrinkė́tų. Kad duoč močekai, tai net trinkė́tų, – nedėtų kojų an vaiko [miegodama]. Šoka, trinka par naktį. Paskui trìnka po puodus, ieško valgyt. Ka jūs, vaikai, trìnkat po pirkią kai avelės. Kai pragarai trìnka vaikas. Ar čia mažai vakar trinkė́jot?! Netrinkė́k, tyliai dirbk. Vėjelis pūtė, stainelė ūžė, o žirgužėliai garsiai trinkėjo. Trìnki, geria, uliavoja, linksmi, sotūs rankas ploja. Netrinkėkit, nebildėkit, dar tėveliai miega. Šoka trinka jaunimėlis, negaliu miegoti. Pro duris įšoko trinkėdama batais žemutė žmogysta. Trinkąs kelias. Trìnka bilda armotėlės, net širdelė dreba. Trìnka griaustinis. Trìnka visi pašaliai, kad pradeda belsti. Einu par lauką, girdžiu par antrą, kad girelė trinkėja. Kai aš jojau par laukelį, laukelis trinkė́jo. Priebaly bėga, visa giria trinka. Pepelė lekia, visa bala trinka. <br/>2. Du vežimu po vienas antro trinkėjo miesto grindiniu vagzalo linkui. Greitai trinka per žvyruotą, gerai suplūktą vieškelį ratai. Garvežys, vieną dieną atvežęs bėgius, antrą dieną pats jau trinkėdavo jais. <br/>3. <span class="explanation">trankiai kalbėti: </span> Šūkauju, šneku, trinku. Aš seniai girdėjau, kad kieme trinkė́jo, bet misliau, kad savi žmonės. <br/>4. trinksėti 5: Nedrąsiai, smarkiai trinkančia širdžia, pratarė. <br/><b>atitrinkė́ti, </b>atitrìnka (atìtrinka), -ė́jo. attrinkė́ti; atitrinksėti: E, Vaclavas kad atitrìnka grūšių valgyt! Ko čia atjojo, atatrinkė́jo mano tėvulio dvarelin. Kad jau attrinka, kad jau atbilda žirgas, kaklą išrietęs, uodegą išpūtęs. Tik klausom – burzdu burzdu: atbilda, atitrinka tartum koki šernai vagišius su savo sėbru. <br/><b>įtrinkė́ti; </b>. įtrinksėti: Kad intrinkė́jo – net persgandau. Šauniai įvažiavo, įtrinkėjo į Pagirius, net viso sodžiaus šunis sukėlė. Vežimai įtrinkėjo miestelin. <br/><b>ištrinkė́ti</b>. ištrinksėti: <br/>1. Ar jau ištrinkė́jo bernas daktaro. <span class="explanation">su trinkesiu iškristi. </span> <br/>2. <br/><b>nutrinkė́ti</b>. nutrinksėti: Ans nutrinkė́jo, t. y. nuvažiavo su bildesiu. Vežimas nutrinkė́jo pakalnėn. Nutrìnka kažkas tolyn. Kaip ažgiedojo gaidys, tai ir nutrinkė́jo velniai. Kur tie žirgeliai? – Keliu nutrinkėjo. <span class="explanation">su trinkesiu nukristi: </span> Pristavas, vapsvų geliamas, nutrinkėjo par šakas žemėn. <br/><b>patrinkė́ti</b><br/>1. patrinksėti 1: Tiltas patrinkėjo, miltai pabirėjo. Griuvo bolkis, tai kad patrìnkėjo. Einu aš palei sodą, – kad patrìnkėjo, papyškėjo! Kad patrìnkėjo griaustinis, net krūptelėjau. Perkūnas patrìnkėjo. Patrìnkėjo apysmarkiai – gal ir čia palis. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai, karštai pasišnekėti: </span> Ok tu, kad pasitrinkė́jom, pasitrinkė́jom su tetule! <br/><b>partrinkė́ti</b>. partrinksėti: Partrinkė́jo, parbildėjo visa veselija namo. <br/><b>pratrinkė́ti</b>. <span class="explanation">praeiti</span>. Iš pradžių smarkiai šnekėjo, o dabar viskas pratrinkė́jo. <br/><b>sutrinkė́ti</b>. <br/>1. sutrinksėti: Kad nesutrinkė́tum žemė einant. Subildėjo, sutrinkė́jo ritami medžiai. Išgirdau – tik sutrinkė́jo, supyškėjo kažin kas trioboj. Sutrinkėjo, subildėjo – svočia atvažiavo. Tiltas sutrinkėjo, miltai išbirėjo. Sutrinkėjo lauko durys. Galop viskas taip sutrinkėjo, tartum būtų sugriuvę namai. Sutrinkėjo žemė, štai Geručių kieme ponas neregėtas. Nuo šūvio sutrinkėjo visas namas. Kai užjojau ant kiemelio, sužvelgėjau, sutrinkėjau – ir išein tėvužis. Sutrinka, bilda bėri žirgeliai. Sužaibavo, sutrinkėjo perkūnas. <br/>2. <span class="explanation">su trinkesiu sujoti, suvažiuoti: </span> Kas čia sujojo žalian kiemelin, sugitrinkėjo tėvelio kiemelin? <br/><b> bõčius sutrinkė́jo; </b>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.