tuskė́ti, tùska, -ė́jo. tūskė́ti, tū́ska (tū̃ska), -ė́jo. tū́skėti, -ėja, -ėjo
1. dundėti, bildėti; . dūzgėti: Kuliu, tusku. Vaikai dūksta, tik tùska. Girdi – kas tūska po langais. Tik arklys pradė [jo] ta ta ta, ta ta ta – trepsi, net jauja tūska. Visą naktį kas tuskė́jo an priesvirnio. Kad pradėjot tuskė́t už sienos, negalėjau nė užmigt. Ar vėjai pučia, ar girios ūžia, ar naujoj seklyčioj staklelės tuska? Liepyne lyja, eglyne tūska. dundant lėkti: Aš botagu šmarkšt da šmarkšt arkliui, ė vilkai tik tūska paskui.
2. plustėti, duskėti: Tuska blizga kamanėlės iš šilkinių kaspinėlių.
atituskė́ti, atìtuska, -ė́jo. dundant atlėkti, atvažiuoti: Klauso – tik attūska. Ir nesvylė merga, kad piršliai atšlaiman atatūska.
nutuskė́ti, nùtuska, -ė́jo. dundant nulėkti, nudundėti: Jie. čia nesustojo daugiau i nuūžė nutuskėjo par girią tolyn. Aš kap pralėkdžiau par kiemą, tai kap paleidžiau arklį, tai nutū́skė [ja] u lodz griauzmus.
patuskė́ti, pàtuska, -ė́jo. sudundėti, trenkti: Užgirdom tik, kad patū́skėjo, o kada užsidegė – nepamatėm. Kad patū́skėjo, kaip iš armotos.
partuskė́ti, par̃tuska, -ė́jo. dundant parvažiuoti, pardundėti: Kad klausosi mergelė – partūska, parvažiuoja.
sutuskė́ti, sùtuska, -ė́jo. imti dundėti, bildėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.