atituštinti
tùštinti (-yti), -ina, -ino.
1. daryti, kad būtų tuščias ar ne toks pilnas; mažinti ar sunaikinti (išimti, išpilti ir pan) turinį: Tùštink, kol ištuštinsi kubilą. Tùština butelkas, pilstys pliurzę į anas. Kūlėjai tuštino paskutinę šalinę. Tùštykit palutę, eisiu namo. Tik valgykit, tùštykit, bus lengviau nešt. Tuštino maišus savo. | Netùštink jau sau rankų (neeikvok veltui pinigų) , nevežk jau jos in daktarą, jau nieko iš jos nebus. daryti laisvą, neužimtą (kambarį, plotą). daryti apleistą, negyvenamą: Maras tùštino sodžius. Lietuviai tuštino ordino žemes. vogti: Kasininkas nepasergiamai tuštino kasą.
2. daryti dvasiškai skurdų, be vidinio turinio: Linksmybė neturi žmogų tuštinti, bet pildyti.
3. atlikti gamtos reikalą: Kaip tùštinuos, skauda. Vieni ligoniai tuštinasi normaliai, kiti viduriuoja.
4. sakyti apie ką nors „tuščia jo“: Netùštyk, ka nereikt aplaižyt. Norėjau sakyt: „tuščia jų, šitų rūbų“, ale kap jiej tùštyt, kad be jų negali. Tuščia jų, tavo tų naujienų… – Palauk tuštinusi, kol nesi išgirdusi.
aptùštinti. padaryti tuštesnį, apleistą: Aptùštino kaimus, apvažiojo [į Sibirą]. Kryžiuočiai aptuštino visą apylinkę. Gatvė apsitùštino – visi krautuvėn nuejo. apvogti, apiplėšti: Tankiai ant jų patenka, jog ne vienas aptuštintas palieka. Žmonės apsupo dvarą, jį aptuštino. | Kreivarankis dailiai aptuštino kišenes ūkininko. Ta merga aptùštino biškį to durniaus kišenes.
atitùštinti. atatùštinti. padaryti tuščią, nepripildytą, neužimtą: Ką aš ligoninėn guliu, jiej džiaugias, aš attùštinau jiem kampą. Attùštinau šaldytuvą, vėsu kamaron, nereikia šaldyt. Šešiavilkis kumščiu įgrasė abiem, kad knygas laikytų paliūdžioje ir pats savo rankom atatuštino spintoje vieną lentynėlę. Paprašė atituštinti abu kambarius. Atatùštino ganyklas karvėm. Atsitùštykit [tinklelį],
pridėsiu abuolių. Kai atsitùštis, aš eisiu dušan. pasidaryti apleistam: Kaimas jau baigia atsitùštint.
ištùštinti.
1. padaryti tuščią, panaikinant (išimant, išpilant, išvalant) turinį: Neižtuštintas. Puodą, kibirą, ryką ištùštinti. Tą plėčką (butelį) nebuvo galima ištuštyt (ištuštinti). Laiškų dėžutę ištùštinti. Ir jų bosus ištuštins ir jų plėčkas sukuls. O už vis sunkesnis [darbas],
jei kas gal pažinti, kaip tai staldus, diendaržius reikia ištuštinti (išmėžti) . Viešpats tad tarė: „Nu, nabagel, ar jau ir antį ištuštinai?“. Daba jis tuos varinius pinigus išpylė lauka, ištuštino kišenes. Tik [prekes] parodžiau, tujau ištùštino krepšus. padaryti laisvą, neužimtą: Tu, Šarūne, ištuštini kambarėlį, o tu, mamute, sutvarkai ten viską. Nesa per tave dangus papildytas, o pragaras yr ižtuštintas. Eš namus ištuštinau, ir velblūdams teipajag vietą padariau. Išvežė baldus, tai išsitùštino kampai. Visu pirmu reikėjo išmašinuoti javus, ištùštinties jaujus. padaryti apleistą: Epidemija ir badas taip ištuštino Vilnių, kad daugely namų nepaliko nė gyvos dvasios. | Smertis šičion labai daug ištùštinęs. iškastruoti: Kuilys ištuštintas vadinase paršu. pasidarydinti abortą: Ir supaisė moterys, ką jy išsitùštino. išvogti: Ponas atsikėlęs rado svirną ištuštintą. Ištùštino jomarke tokio pono kišenes. išeikvoti, išleisti; nualinti, nuskurdinti: Jau visas miegas ištuštinom. Valstybės iždas ištuštintas. Ale ką jis ištùštino mus, išeidamas į Ameriką. Per nedavadą bei svečius veik ištuštini namus. Jei Velykų rytas būna saulėtas, tai klojimai anksti išsituštins. Ant pašaliai visi, kur ropės ir repukai su kitais viralais zopostui buvo padėti, taip išsitùštino jau. Nuo piningų išsitùštinti. Išsitùštino bylinėdamos, i buvo varžytynės. Po vestuvių išsitùštino ir tėvas. Pirkau šio, pirkau to, išsitùštinau, nebturu rublio pri dūšios.
2. išgerti, išvalgyti: Stiklą ištùštinti. Vieną butelį ištùštino, tik ryna, tik ryna! Padėk verpelę [degtinės] – ištùština iš karto. Priverdu puodus – vienas ištùština. Ištuštintas degtinės stiklelis stovi netoli. Taigi ištuštino ir krupninką. Supylė visą tą rudą skystį į stiklines ir jiedu su kaimynu ištuštino už Petrelio sveikatą. Turėjo išsituštyti daugiau butelių alaus ir arielkos.
3. išsekinti, padaryti dvasiškai skurdų: Alkanas nuobodis sielą apnuogino, amžinas nerimas širdį ištuštino. Mane miestas suraito, suglamžo it popiergalį. Grįžtu į kaimą ištuštintas. Nori daug ir stipriai jausti, – mažiau kalbėk, daugiau tylėk ir slėpk, kad neišsituštintumei.
4. atlikti gamtos reikalą: Bėk išsituštink, gal tada protingiau kalbėsi. Neik iš namų nevalgęs, iš miško – neišsituštinęs.
nutùštinti. padaryti tuščią (vietą, plotą, paviršių): Nutùštinti kiemą. Valdžia noria, ka laukus nutùštytų (melioracija nukeltų sodybas) . Laukus nutùštinti (nuimti derlių) . | Tušti avėtynai, kas taip nutùštino?.
patùštinti.
1. padaryti tuščią, atituštinti; padaryti laisvą, neužimtą: Patùštyk aruodą, pasimk savo rakandus iž jo, ba man reiks javus pilt. Patùštykit grendymą – reiks mašinuot. Reik tą literinį [indą] patùštinti. Baras, ka patùštintų kambarius. Jau mums kareivines patùštino, į tą frontą išginė. Griau [ja] namus, ka tik laukus patùštytų. Kaip ten patùštino, nuginė tus vokyčius, visi ejo [į Klaipėdos kraštą]. Ma [n] kanės pasitùština, kai pieną nugriebiu. Sandėlių nora patùštinties. Ir laukia šeimynėlė pilvus susiveržusi, kada gi pasituštins stalas. Pasitùštys laukai, zuikiai subėgs į girią. Da vieną viedrą reik mun pasitùštinti. išvogti: Geras draugas patuštinti kišenius!
2. atlikti gamtos reikalą.
3. pabarti sakantį apie ką nors „tuščia jo“: Tuščia jo, kam man reik. – Aš tave patùštysiu!
pratùštinti.
1. padaryti kiek tuštesnį, pakraustyti: Pratùštink stalą – nėr kur ėdimus dėti. Žinai, kad renkasi žmonės, tai reikia ben kiek prasitùštyt. Iš po vienos lapinės pavalgę žmonys išėjo – vietos prasituštino. kiek išeikvoti: Balsiai šituo sūnumi labai didžiuojasi, bet jis gerokai pratuštino tėvo aruodus ir kišenių.
2. atlikti gamtos reikalą. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.